Net ir nebūdamas tame Rusijos nemalonę užsitraukusių asmenų sąraše jis sakė vis tiek jaustų grėsmę. Ko baiminasi? "Vyksta informacinis karas, norima pasirodyti. Gali būti, kad važiuojantiems per sieną visiems 1972–1973 m. gimusiems vyrams rusų pareigūnai gali skirti ypatingą dėmesį. Vienus gali praleisti, o kitus imti ir supakuoti. Iš jų galime visko tikėtis. Rusija yra nenuspėjama", – svarstė kaunietis.

Surengė masinę akciją

D.Rumšas – vienas iš daugelio jaunuolių, prisidėjusių prie patriotinės organizacijos "Jaunoji Lietuva" iniciatyvos 1989 m. raginti lietuvius ir kitų sovietinių šalių vyrus vengti tarnybos okupantams.

"Ir jau atitarnavusieji, ir ką tik pašaukti oficialiai pasirašydavo oficialų raštą. Jame atsisakydami tarnybos motyvavome, kad esame okupuotas kraštas, o 1949 m. Ženevos konvencija, kurią ratifikavo ir Sovietų Sąjunga, teigia: "Okupuojanti valstybė negali versti globojamų asmenų tarnauti jos ginkluotose ar pagalbinėse pajėgose", – citavo "Jaunosios Lietuvos" vadovas Stanislovas Buškevičius, dabar užimantis Kauno vicemero postą.

Anot jo, masiškai atsisakyti tarnybos buvo saugiau. "Juk visų nesugaudys ir nesusodins į kalėjimą. Be to, labai stipriai susilpninome okupacinę kariuomenę, kuri ir yra okupacijos pagrindas", – kalbėjo politikas. Jau atitarnavusiuosius irgi galėjo bet kada pakviesti į armiją – jie buvo rezerve. Drąsu buvo ne tik atsisakyti tarnauti armijoje, bet ir grąžinti karinį bilietą, kuris būdavo išduodamas atlikus tą primestą pareigą. "Be jo anuomet niekas nepriimdavo į darbą", – teigė S.Buškevičius.

Tarnybos atsisakymo akcija pradėta 1989 m. rugpjūčio 3 d., nes būtent šią dieną prieš 49 metus Lietuva oficialiai buvo priimta į tautų draugystės glėbį ir tapo Sovietų Sąjungos dalimi.

Laikydavo po lova

Surinkti atsisakymo raštai, kariniai bilietai, prirašymo liudijimai guldavo į dėžes ir buvo siunčiami į Maskvą. Kai akcijos dalyvių atsirado labai daug, siunčiami buvo tik atsisakymo raštai. Bilietai ir liudijimai buvo laikomi aktyvistų namuose, pavyzdžiui, po S.Buškevičiaus lova, nes buvo ankšta.

Daug surinktų karinių dokumentų buvo išdalyta muziejams, nemažai buvo viešai sudeginta. Viena tokių akcijų buvo surengta Miesto sode.

Iniciatyva netrukus užsikrėtė gruzinai, latviai. "Sakiau jiems, naudokitės mūsų atsisakymo tarnauti forma. Joje pakeiskite tik datą, įrašykite, kada jūs buvote okupuoti", – prisiminė S.Buškevičius. – Gruzinai per pirmąją savaitę surinko 5 tūkst. bilietų. Net mus pralenkė!"

Pats S.Buškevičius tuo metu jau buvo armijos rezervo sudėtyje. Tarnyboje jis išbuvo gana trumpai, išsisuko prisigalvojęs sveikatos problemų. Jis buvo pašauktas tarnauti Karaliaučiaus srityje.

Persekiojo, grasino tėvams

"Net ir tuo oficialiu raštu atsisakę eiti į armiją šauktiniai sulaukdavo bauginimų. Todėl nuolat budėdavo trys savanoriškos operatyvinės grupės, kad jaunuoliams padėtų psichologiškai atsilaikyti nuo nekviestų svečių – įkalbinėti atvykusių karinių komisariatų atstovų, kuriuos atlydėdavo desantininkai", – pasakojo dar vienas tų laikų aktyvistas 43 metų Vytautas Mikėnas.

Nenorintieji būdavo viešai gėdijami, grasinta nemalonumais tėvams, pavyzdžiui, kad tėvui jūreiviui nebus išduotas leidimas vykti į užsienį. Kartais imtasi ir prievartos ar keltos baudžiamosios bylos. Kalėjimas laukė ir agitatorių. Ne vienam ir ne kartą po mitingų ir susirinkimų teko sprukti nuo sovietinės tvarkos sergėtojų.

Dabar Kauno Centro poliklikos viešųjų pirkimų specialistu dirbančiam V.Mikėnui tuomet tarnyba armijoje negrėsė. Jis, kaip ir dauguma įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas, nuo tokios pareigos buvo atleistas. Tačiau ir jis pasirašė atsisakymo raštą.

"Dėl savo buvusios patriotinės veiklos ir šiaip vengiu keliauti į Rusiją. Šios šalies pretenzijos ir žingsniai seniai manęs nebestebina, bet liūdina mūsų nepriklausomos valstybės prokuratūros požiūris. Juk pagal Ženevos konvenciją okupuotos šalies gyventojus versti tarnauti okupanto kariniuose daliniuose yra šiurkštus karinis nusižengimas. Jam netaikoma senatis", – aiškino V.Mikėnas ir retoriškai klausė: o kokį atsaką parengė mūsų prokuratūra?

Dvidešimt nubaustų, trys žuvo

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990-ųjų kovo 11 d. prievartinės tarnybos sovietinėje armijoje oficialiai atsisakė 1562 jaunuoliai, iš jų 67 buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius, 21 – išvežti į Magadano sritį, kiti 46 sugaudyti pavieniui ir išvežti į kitus sovietų karinius dalinius, 20 vaikinų nubausti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, trys žuvo.

1465 vaikinai, kurie norėdami išvengti prievartinės tarnybos buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, netgi palikti savo šeimas.

Manoma, kad nuo prievartinės tarnybos sovietinėje armijoje pabėgo apie 8 tūkst. jaunuolių.

Informuos asmeniškai

Nerimas kilo, kai Lietuvos generalinė prokuratūra iš Rusijos gavo teisinės pagalbos prašymą dėl Lietuvos piliečio, kuris atsisakė tarnybos sovietinėje kariuomenėje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad tikslina ir pildo sąrašą asmenų, kurie atsisakė tarnybos sovietinėje kariuomenėje. Jame atsidūriusieji bus informuoti tiesiogiai apie galimus Rusijos veiksmus.

"Krašto apsaugos ministerija, reaguodama į gaunamas užklausas, informuoja, kad turi sąrašą asmenų, kurie atsisakė tarnybos sovietinėje kariuomenėje, tačiau jis nėra išsamus. Sąrašas šiuo metu yra tikslinamas ir pildomas, tačiau nebus viešinamas, taip siekiant apsaugoti jame esančių asmenų saugumą. Sąrašas bus naudojamas informuoti asmenis tiesiogiai, jeigu dėl jų atsisakymo 1990–1991 m. tarnauti sovietinėje kariuomenėje iškiltų grėsmė jų saugumui", – teigiama KAM informacijoje.