Kiekvienas ras vietą Šaulių sąjungoje

„Helsinkyje gyvenu penkerius metus ir puikiai matau suomių pasiryžimą ginti savo šalį. Noriu tikėti, kad visuotinė gynyba ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms greitu metu taps savaime suprantamu dalyku ir Lietuvoje. Apsisprendžiant tapti šauliu ne paskutinėje vietoje buvo ir noras palaikyti stipresnį ryšį su Lietuva. Manau, kad dalyvavimas Šaulių sąjungos veikloje leis ne tik įgyti naujų įgūdžių, bet ir užmegzti naujus kontaktus su šauliais Lietuvoje ir kitose valstybėse“, – sakė penktadienį šaulio priesaiką duosiantis Mykolas Malskis.

Architektu dirbantis vyras prisipažino, kad noras tapti šauliu neatsirado prieš savaitę ar mėnesį. Jis jau ir anksčiau domėjosi galimybėmis prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungos arba Krašto apsaugos savanorių pajėgų.

„Kartais gyvenime viskas labai natūraliai stoja į savo vietas. Lietuvos Respublikos ambasada Suomijoje pranešė apie įvadinius mokymus norintiems prisijungti prie išeivijos šaulių. Sudalyvavau pirmose paskaitose, ir abejonių neliko. Labiausiai imponuoja tai, kad kiekvienas, nepaisant amžiaus, profesijos ar išsilavinimo, gali atrasti savo vietą Šaulių sąjungoje“, – pastebėjo būsimasis šaulys, turintis įkvepiančių pavyzdžių ir artimoje aplinkoje tiek Lietuvoje, tiek Suomijoje.

Mykolas nusiteikęs su broliais ir sesėmis šauliais pasidalyti savo žiniomis bei įgūdžiais, taip pat ir pats užsidegęs išmokti naujų dalykų.

„Tikiu, kad rasiu sau tinkamą nišą Šaulių sąjungoje, nes veiklų spektras labai platus, – įsitikinęs vyras. – Vis paraginu savo draugus Lietuvoje tapti šauliais. Manau, kad ateityje ir Suomijoje gyvenantys tautiečiai labiau susidomės šauliškomis veiklomis“.

Šaulių tinklas užsienyje didėja

„Šaulių sąjunga yra viena, kad ir kur būtum. Svarbiausia – piliečio noras stiprinti savo Tėvynę, nepamiršti savo gimtosios šalies istorijos ir tradicijų. Duodi šaulio priesaiką ir dirbi Tėvynės labui. Veikti tikrai yra ką, ypač dabar“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Anot jo, užsienio šalyse gyvenančių lietuvių susidomėjimas Lietuvos šaulių sąjunga ypač suaktyvėjo Rusijai pradėjus karinę agresiją Ukrainoje. Lietuvos šaulių sąjungos paramos padalinys Ukrainoje įkurtas 2022 m. rudenį, netrukus susibūrė Liuksemburgo šaulių būrys, pernai – Belgijos ir Nyderlandų karalystės atskirasis šaulių būrys.

Šiemet prisiekė ir šauliais tapo lietuviai, gyvenantys Prancūzijoje ir Šiaurės Anglijoje, taip pat įsteigti padaliniai Vokietijoje, Šiaurės Airijoje. Itin aktyviai veikia šauliai Norvegijoje. Liepą daugiau kaip 20 lietuvių ruošiasi šaulio priesaikai Danijoje.

Šaulių sąjunga yra viena, kad ir kur būtum.

JAV ir Kanadoje Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje veikia jau 70 metų – 1954 m. už Atlanto buvo atkurta Lietuvoje sovietų likviduotos Lietuvos šaulių sąjungos tradicijas ir veiklą tęsianti organizacija.

Plėstis, telkti protus ir paramą

Pagrindinis išeivijos šaulių siekis – būti integruotiems į šalies gynybos planus, kryptingai ruoštis ir, iškilus poreikiui, efektyviai prisidėti tiek teikiant pagalbą savo rezidencijos šalyse, tiek siunčiant paramą, ar net parengtų šaulių grupes į Lietuvą.

Užsienio šalyse gyvenantys ir veikiantys šauliai siekia apjungti lietuvių bendruomenes, puoselėti lietuviškumą, skleisti informaciją apie Lietuvą bei patriotiškai ugdyti jaunuolius, gyvenančius ne tėvynėje.

„Šaulių plėtra Europoje – ne tik nauji iššūkiai, bet ir naujos galimybės Lietuvos šaulių sąjungai. Daug lietuvių pasklidę po pasaulį, siūlydami naujas veiklas, pavyzdžiui, informacinių technologijų, dronų sektoriuose, tikimės pritraukti išeivių. Taip pat ketiname daugiau dėmesio skirti jaunųjų šaulių iki 18 metų pritraukimui ir lavinimui“, – planus atskleidė Lietuvos šaulių sąjungos vado patarėjas LŠS padalinių užsienyje veiklai koordinuoti Laurynas Gerikas.

Skirtingose Europos šalyse gyvenantys ir veikiantys šauliai jau dabar dirba su kibernetiniu saugumu besirūpinančios LŠS kuopos šauliais, dalyvauja bendrose pratybose, aktyviai remia Ukrainos laisvės kovotojus medicininėmis priemonėmis ir dronais bei jų detalėmis.

Šiemet Europoje gyvenantys šauliai bei kiti aktyvūs lietuviai susibūrė į iniciatyvą „Wings for Europe“ („Sparnai Europai“) – įkūrė dronų surinkimo dirbtuves ir telkia paramą Ukrainai, siekdami įtraukti kuo daugiau europiečių.

Be to, išeivijos šauliai braižo logistinius planus, kurie, iškilus poreikiui, padėtų tiek atsakingoms institucijoms dirbti išeivijoje, tiek apsaugotų vadovaujančių asmenų šeimas ar padėtų emigrantams.

„Mūsų tikslas – plėstis išeivijoje, mokytis, telkti protus ir paramą viskam, kas didintų Lietuvos gynybinę galią“, – teigė L. Gerikas.

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Tai unikali, analogų neturinti organizacija, nes LŠS vienija valstybės gynybai ir gyvenimui neabejingus asmenis. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Nepaisant tiesiogiai iš valstybės institucijų skiriamų užduočių, LŠS yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija.

Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi apie 14 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.