Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų galbūt atsiras dar viena savivaldybė. Tačiau tai viskas, kas liko iš žadėtosios savivaldos reformos.

Gyventojai pageidauja

Per ateinančius kelerius metus Lietuvoje gali būti sukurta 61-oji savivaldybė – Pabradėje. Tačiau tik tuo atveju, jei Seimas pritartų atitinkamo įstatymo pakeitimams. Juo siekiama naujai steigiamoje savivaldybėje būtiną gyventojų skaičių sumažinti nuo 10 tūkst., kaip yra dabar, iki 7 tūkst.

Pabradėje jau atlikta gyventojų apklausa ir įvykdyti kiti įstatymo reikalavimai. Tiesa, dar neaišku, ar naujam administraciniam vienetui įsteigti pritartų Švenčionių rajono savivaldybė. Jos sutikimas būtinas.

Parlamentaras Valentinas Stundys tvirtina, kad naujai savivaldybei įsteigti reikia nemažai laiko: „Kad atsirastų nauja savivaldybė, vien šio įstatymo pakeitimo per mažai. Turėtų keistis ir kiti teisės aktai. Turi būti priimti ir biudžeto įstatymo pakeitimai.“

Sukliudė krizė

Regis, nauja Pabradės savivaldybė – tai viskas, kas liko iš metų metus žadamos vietos savivaldos reformos. Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų vietos valdžia struktūriškai liks nepasikeitusi. Argumentai keli: nėra pinigų, nes šalį užklupo ekonominis sunkmetis, taip pat reformų nenori patys gyventojai.

„Patys žmonės gali kelti savivaldybių steigimo klausimą, ir jeigu būsima savivaldybė atitinka kriterijus, numatytus įstatyme, tam pritaria senų savivaldybių tarybos, Vyriausybė, Seimas gali svarstyti tą klausimą, bet tokia iniciatyva kol kas tik viena – Pabradės“, – dėstė Vytautas Kurpuvesas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.

Pasak jo, gyventojai nerodo iniciatyvos, o paprastai būtų galima išspręsti ne vieną su savivaldybe susijusią problemą. Pavyzdys – vadinamosios žiedinės savivaldybės aplink didžiuosius miestus. „Štai Šiaulių rajono savivaldybė. Kuršėnų miestas galėtų būti būsimos savivaldybės centras su 15 tūkst. gyventojų, nereikėtų keisti net savivaldybės ribų. Tereikėtų pavadinti ją Kuršėnų savivaldybe. Bet klausimas iki šiol nesprendžiamas, nes to nenori Šiaulių rajono politikai“, – sakė V.Kurpuvesas.

O dėl Vilniaus rajono savivaldybės galimo panaikinimo apskritai tylima – bijoma, kad neprasidėtų kaltinimai, esą taip skriaudžiamos tautinės mažumos.

„Iki 2015 m. mažai tikėtina, kad savivaldybių skaičius padidės ar sumažės“, – prognozavo Seimo narys.

Svajojo apie reformą

Koks Lietuvoje turėtų būti savivaldybių optimalus skaičius ir jų ribos, svarstoma ne vienus metus. Dar 2006-aisiais buvo parengta būsimos reformos koncepcija.

Tuomet siūlyta įsteigti Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Pabradės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Salantų, Jašiūnų, Kybartų ir Jiezno savivaldybes, o Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajono savivaldybes panaikinti.

Tačiau tąsyk skaičiuota, kad valstybei tai atsieitų šimtus milijonų litų. Tad planai taip ir nugulė į stalčius.

Komentaras

Antanas Kulakauskas

Politologas

Steigiant naujas savivaldybes svarbiausias yra pačių gyventojų veiksnys – tai turi nuspręsti bendruomenė. Tačiau, kaip žinome, kiek buvo referendumų, nė vienas nesulaukė reikiamos paramos, kad būtų įsteigta nauja savivaldybė Vilkijoje, Kuršėnuose ar kitur. Žmonės, regis, mano, kad vis tiek tai nuo jų nepriklauso.

O dėl Pabradės, manytina, kad ji tikrai atsiskirs. Tačiau tam reikės Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sutikimo. Todėl tai jau sudėtingesnis klausimas.

Štai Latvija 2009 m. pradėjo savivaldos reformą, tačiau išėjo mirga marga: jie dabar turi 120 pirmo lygio savivaldybių. Štai vienos turi 2 tūkst. gyventojų, o Rygos savivaldybė – 600 tūkst.

Dėl Lietuvos, matyt, žmonės čia laukia pačios savivaldos struktūros pakeitimų: tiesioginių merų rinkimų – kiek čia juos „voliojo“, bet nieko „neišvoliojo“.