„Praktikoje labai keistai atrodė amžiaus nustatymas, pasiūlyti 45 metai kaip viršutinė riba. Kas atsitiktų, jei būtų pradėta taikyti procedūra, užšaldyti embrionai, ir pirmo karto neapsivaisina, moteriai, kuri buvo 44-erių, ir po to jai būtų galima tęsti, kai jai 45-eri ir vienas mėnuo, tai ką – jai stabdome procedūrą, nors jau pradėta. Pagal dabartinę nuostatą medicinos praktika lems sprendimą, taikyti ar ne. Bet tai jokiais būdais nereiškia, kad mes turėsime 80-metes mamas, tai yra fiziologiškai neįmanoma“, – kalbėjo ministras.

„Kad būtų kokybiškai teikiama paslauga, 45-eri metai yra pats optimaliausias amžius moters, kai gali būti su mažiausiom neigiamos pasekmėm padarytas pagalbinis apvaisinimas. Jei mes nenustatom šito, mes darome iš pagalbinio apvaisinimo tik verslą ir mums nesvarbu, koks rezultatas“, – prieš kalbėjo P.Urbšys.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kurį priėmus vaikų susilaukti negalinčios šeimos galėtų tikėtis valstybės finansavimo brangioms pagalbinio apvaisinimo  procedūroms.

Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyksta ne vieneri metai, susidūrus dviem skirtingiems požiūriams – vieni politikai pasisako už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragina tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar gruodį apsvarstęs pritarė konservatyviajam variantui, bet vėliau svarstant Seimo narių pakartotinai registruotus siūlymus buvo pritarta variantui, kuris leidžia embrionų šaldymą. Dėl galutinio varianto balsuodamas sprendžia visas Seimas.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.