- Jūratė Skėrytė, Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pataisę galimus neatitikimus Konstitucijai, du Seimo komitetai trečiadienį pritarė įstatymo projektui dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) vykdytų nusikaltimų.
Jis toliau keliaus į Seimo posėdžių salę priėmimui.
Kultūros komitetui pritarus pasiūlymui iš Komunistų partijos veiklos vertinimo įstatymo projekto išbraukti su rinkimais susijusius ribojimus buvusiems komunistams, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį bendru sutarimu konstatavo, jog projektas nebeturėtų prieštarauti Konstitucijai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamentas anksčiau buvo įžvelgęs galimą prieštaravimą Konstitucijai, nes minėtame projekte buvo įdėta nuostatų, kurios būtų prieštaravusios Rinkimų kodeksui. Šis yra įtrauktas į konstitucinių įstatymų sąrašą.
„Pagal logiką, ką išdėstė Teisės departamentas, iš pat pradžių prieš priimant nuostatas dėl deklaravimo priklausymui Komunistų partijai, tai reikėtų iš pat pradžių pataisyti arba papildyti Rinkimų kodeksą ir tik po to, kai jis bus papildytas, įtraukti į įstatymus“, – Kultūros komitete kalbėjo konservatorius Audronius Ažubalis.
Šis komitetas bendru sutarimu pritarė siūlymui išbraukti su Rinkimų kodeksu susijusias nuostatas, kuriuose yra galimai prieštaraujantis Konstitucijai įpareigojimas kandidatams rinkimuose pateikti apie save duomenis dėl jų priklausymo LKP.
Reikiamos Rinkimų kodekso pataisos yra registruotos, tačiau dar nėra apsvarstytos.
Kultūros komitetas taip pat pritarė siūlymui pataisose atskirti LKP nuo SSRS komunistų partijos (TSKP).
„1989 metais LKP atsiskyrus nuo TSKP ir susikūrus savarankiškai LKP, likusi ant TSKP platformos LKP toliau veikė prieš atkurtą Lietuvos valstybę, 1991 metais sausio mėnesį organizavo perversmą su tikslu panaikinti atkurtą Lietuvos valstybingumą. 1991 metų rugpjūčio 22-23 dienomis LKP ant TSKP platformos buvo uždrausta“, – rašoma formuotėje.
Pagal projektą būtų pripažįstama, jog LKP vykdė nusikalstamas veikas, dėl kurių 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais Sovietų sąjungos okupuotoje Lietuvoje įtvirtinta diktatūra.
Taip įstatymu būtų įtvirtinta, kad LKP yra atsakinga už SSRS okupacinės valdžios vykdytas tokias priemones kaip Lietuvos piliečių genocidas, masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, sovietizaciją, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizmo skleidimą, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.
Taip pat siūloma drauge keisti Valstybės ir Diplomatinės tarnybos įstatymus, kur būtų nustatyti tam tikri reikalavimai buvusiems komunistams.
Siūloma, kad buvę LKP vadovybės nariai ir kandidatai į juos, dalyvaudami konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į pareigas valstybės tarnyboje, privalėtų nurodyti savo buvusią priklausomybę Komunistų partijos struktūroms. Šį biografijos faktą nuslėpę asmenys nebūtų skiriami į pareigas.
2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo. Joje Vyriausybė raginama kuo skubiau parengti įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija.
Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, sovietų okupacijos metais ji buvo valdančioji partija ir veikė kaip Sovietų Sąjungos partijos (SSKP) padalinys, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais buvo uždrausta.
1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 metais Lietuvoje ant SSKP platformos veikė ir su minėtu atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlyme leisti numušti balionus ragina keisti sąvoką: pareigūnai vengs naudoti ginklus
Seimui nutarus svarstyti siūlymą leisti pareigūnams numušti balionus su kontrabanda Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) ragina koreguoti formuluotę, kuri, tarnybos teigimu, gali lemti pareigūnų vengimą panaudoti ginklus. ...
-
Vilniaus taryba dalyje senamiesčio siūlo įvesti mažos taršos zoną
Vilniaus miesto taryba nuo kitų metų sausio dalyje senamiesčio siūlo įvesti mažos taršos zoną, tačiau jokių apribojimų kol kas nenumato. ...
-
Nuo gruodžio – KET pakeitimai: viskas, ką reikia žinoti
Nuo gruodžio 1 dienos šalies keliuose įsigalioja nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai ir kelio ženklai, trečiadienį pranešė Susisiekimo ministerija. ...
-
Šventinis sezonas – jau visai už kampo: kalėdinės puošmenos pildo Kauno erdves
Lapkričio pradžioje Vilniaus gatvėje sužibo šimtai eglučių, apdėliotų geltonomis lemputėmis. Tačiau kalėdiniai akcentai jau matomi ir kitose Kauno vietose. ...
-
Paskelbti Konstitucijos egzamino nugalėtojai
Teisingumo ministerija trečiadienį paskelbė Konstitucijos egzamino nugalėtojus. ...
-
Sunkiai apčiuopiamos emocijos karo kontekste
Karas Ukrainoje yra itin aktuali tema Lietuvoje, kur didelė visuomenės dalis aktyviai įsitraukusi į šią krizę. Toks glaudus ryšys stebint karo įvykius skatina intensyvesnes emocijas, kurios paveikia kiekvieno kasdienį gyvenimą ir tarpusa...
-
Nelaimės akivaizdoje – 72 valandos, svarbios išlikti
Vis pasigirstant kalboms apie dieną X, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija primena, kad šalis ir miestas bet kokioms krizėms pasiruošęs tiek, kiek pasiruošęs kiekvienas žmogus. ...
-
Uostamiesčio eglė stovės kitoje vietoje
Uostamiestyje tęsiamos pagrindinės miesto šventinės žaliaskarės paieškos. Šiemet iš viso sulaukta 15 kandidačių pasiūlymų, o šios savaitės pabaigoje paaiškės nugalėtoja, kuri lapkričio 30-ąją bus įžieb...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžta vienuolika neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžta vienuolika neteisėtų migrantų, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kaišiadoryse vyks šaulių pratybos „Juodas vanagas“3
Kaišiadoryse šią savaitę vyks šaulių pratybos „Juodas vanagas“. ...