- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Macikuose penktadienį pagerbtos nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių, veikusių 1941-1955 metais, aukos.
„Macikų lagerių istorija simboliškai atskleidžia abiejų totalitarinių režimų – nacistinio ir stalinistinio – aukų tragediją. Tai vieta, apie kurią mažai kas žino netgi Lietuvoje. Ji turi būti visapusiškai ištirta, sutvarkyta ir įamžinta. Macikuose turime sukurti naują istorinės atminties puoselėjimo centrą, svarbų tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių istorinei atminčiai", – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Macikuose 15 metų veikė abiejų Europos totalitarinių režimų lageriai, naudoję tuos pačius pastatus ir infrastruktūrą žmonių kalinimui ir kankinimui. Panaši vieta yra ir Lenkijoje. Daugelis Macikų lagerių aukų nuo patirtų kančių mirė ar buvo sušaudyti – jų masinės kapavietės iki šiol atrandamos įvairiose Šilutės rajono vietose.
Macikuose kalėjo, buvo kankinami ir mirė daugiau nei dvidešimties šalių piliečiai. 1941-1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu čia veikė karo belaisvių stovykla „Stalag luft VI", kurioje buvo kalinami amerikiečiai, britai, belgai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, australai, sovietų karo belaisviai. 1944-1946 metais sovietai čia kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus, danus, belgus, jugoslavus, portugalus, graikus.
Šioje karo belaisvių stovykloje 1945 metais buvo įsteigtas GULAG'o lageris, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami neįtikę sovietų okupacinei valdžiai Lietuvos piliečiai, tarp kurių – profesoriai, dvasininkai, kultūros žmonės, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties.
Nuo 1939 iki 1955 metų nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga Lietuvos teritorijoje buvo sukūrusios visą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įkurtas 12-os lagerių tinklas karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 Sovietų Sąjungos lageriai, skirti ne tik karo belaisviams, bet ir civiliams gyventojams.
Ceremonijoje buvo pagerbti ir Armalėnų kaime, Šilutės rajone, rasti masinės kapavietės palaikai, prieš mėnesį perkelti į Macikų lagerių kapines.
Prieš keletą metų Armalėnuose po kelio danga buvo rasta nacistinės Vokietijos stovyklos karo belaisvių palaikų masinė kapavietė. Šiemet atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota apie 1 200 belaisvių palaikų. Jie buvo palaidoti šalia senųjų Macikų lagerių kapinių. Ceremonijos metu juos pašventino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir Lietuvos stačiatikių Trakų vyskupas Amvrosijus.
Artimiausiu metu bus pradėti Macikų Sovietų Sąjungos Gulago lagerio laikotarpio masinių kapaviečių archeologiniai tyrimai.
Užsienio reikalų ministerija, pažymėdama šio komplekso istorinę ir tarptautinę reikšmę, klausimą dėl vietos įamžinimo pradėjo kelti 2017 metais. Kartu su Šilutės rajono savivaldybe, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Kultūros paveldo departamentu ir Vyriausybės kanceliarija nuosekliai dirbta dėl lagerių sutvarkymo plano paruošimo. Pernai Vyriausybė tokį planą patvirtino.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiaulių savivaldybė įvardijo, kada tikisi iš miesto centro iškelti sovietų karių palaikus
Šiaulių valdžia tikisi kitų metų vasarą iš miesto centro iškelti sovietų karių palaikus. ...
-
Orai Lietuvoje: įspūdingas „Kalėdų Senelio skrydis“ ir niūrokos prognozės
Meteorologai pateikė artimiausios savaitės orų prognozes ir pakomentavo internautų Kalėdų Senelio skrydžiu pramintą reiškinį. ...
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą4
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje10
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras27
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai77
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...