Referendumo konstitucinio įstatymo papildymo projektą įregistravęs parlamentaras siūlo nuo 2026 metų tokį balsavimą taikyti tik išankstiniame balsavime. Jo nuomone, internetinis balsavimas padidintų aktyvumą – paskatintų savo nuomonę išreikšti ir tuos, kurie nedalyvauja tradiciniuose rinkimuose – ypač jaunimą.„Siūlau ne baudas nebalsuojantiems, o platesnes galimybes – leisti savo pilietinę teisę ir pareigą išreikšti telefonu ar kompiuteriu. Jeigu šiais laikais internetu visiškai saugiai pervedami pinigai, lygiai taip pat saugiai ir patogiai galima atiduoti balsą“, – sako A. Bagdonas.

Jis siūlo Lietuvai pasinaudoti Estijos pavyzdžiu.

„Tiems, kurie bijo, kad mums priešiška Rusija pasikėsins į rinkimų procesą kibernetiniais ir dezinformaciniais išpuoliais, siūlau pažvelgti į Estiją. Ten du dešimtmečius žmonės internetu balsuoja net nacionaliniuose rinkimuose ir iki šiol nekilo jokių incidentų – atvirkščiai, Estijoje demokratija klesti“, – pabrėžia A. Bagdonas.

Pagal galiojančias konstitucines normas referendumas laikomas įvykusiu, jeigu už jį balsavo daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Kaip pastebi A. Bagdonas, esant tokiai aukštai kartelei žlugo 2019 m. ir 2024 m. referendumai dėl pilietybės išsaugojimo, nors apie 75 proc. balsavusiųjų iniciatyvas palaikė.

Įstatymo pataisas dėl internetinio balsavimo kartu su juo teikia Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė, Edita Rudelienė, Romualdas Vaitkus, Marius Matijošaitis, Beata Pietkiewicz.

Kaip būtų balsuojama internetu?

Jeigu Seimas pritartų, balsuoti internetiniu būdu galėtų visi rinkimų teisę turintys Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys rinkėjai, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nustatyta tvarka užsiregistravę internetiniam balsavimui. Tokiu būdu balsuosiantys rinkėjai turi turėti reikalingas technines priemones savo asmens tapatybei įrodyti elektroninio ryšio priemonėmis.

Projektas numato, kad kiekvienam rinkėjui, balsuojančiam internetu, bus sugeneruojami ir  siunčiami du balsavimo kodai: vienas pirmajam rinkimų turui, antrasis – antrajam, jeigu jis vyks.

Įstatymo pataisos numato, kad elektroninio rinkimų biuletenio turinys turi išlikti slaptas iki rinkimų dienos pabaigos. Niekam, įskaitant ir duomenų valdytoją bei tvarkytoją, neturi būti suteikta galimybė pakeisti rinkėjo paduoto balso turinio, įdėti papildomų rinkėjo balsų ar panaikinti jo pateiktą elektroninį rinkimų biuletenį.

Rinkėjams, kurie pasinaudojo teise balsuoti internetu, neužkertama galimybė balsuoti rinkimų dieną ar išankstinio balsavimo metu kontroliuojamoje aplinkoje. Kai internetiniu būdu balsavęs rinkėjas  rinkimų dieną atvyktų balsuoti į rinkimų apylinkę, tuomet iš elektroninės balsadėžės būtų pašalintas jo internetiniu būdu paduotas  elektroninis rinkimų biuletenis. Skaičiuojant balsus, būtų įskaitomas tik paskutinis rinkėjo paduotas balsas.

Balsuoti internetu būtų galima iš anksto paskutinį antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 7 iki 20 val. Internetiniu būdu balsavusių rinkėjų balsus siūloma priskirti Vilniaus apygardai.

Planuojamas internetinio balsavimo sistemos auditas

Įstatymo pataisos numato, kad Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir Asmens duomenų apsaugos inspekcijos parinkti tarptautinių organizacijų sertifikuoti internetinio balsavimo sistemų auditoriai atliktų auditą, kuris būtų pateiktas  Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Atliekant auditą negalės būti pažeistas balsavimo slaptumo principas.

VRK, atsižvelgdama į auditorių išvadas, galės balsavimą internetiniu būdu pripažinti negaliojančiu. Toks sprendimas galėtų būti priimtas, jeigu internetinio balsavimo sistema nebuvo techniškai paruošta saugiai balsuoti, taip pat jeigu buvo pažeistas internetinio balsavimo sistemos saugumas ar elektroninės balsadėžės duomenų vientisumas.

ELTA primena, kad tai jau ne pirmasis bandymas įteisinti internetinį balsavimą, pvz. pernai socialdemokratas Linas Jonauskas siūlė internetinį balsavimą taikyti tik Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje.

Beje, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pristatytoje galimybių studijoje rekomendavo atidėti internetinio balsavimo Lietuvoje realizavimą. Toks pasiūlymas pateiktas įvertinus geopolitines, dezinformacijos ir duomenų apsaugos rizikas taikant šį balsavimo būdą. Visgi, pabrėžiama, kad internetinio balsavimo klausimą vertėtų apsvarstyti ateityje.

Premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai yra įvertinusi galimybę Lietuvoje artimiausiu metu įvesti internetinį balsavimą. Pasak jos, eksperimentuoti šioje srityje nereikėtų, kol nebus šimtu procentu užtikrintas internetinio balsavimo saugumas. Pasak jos, kol kas nėra įmanoma užtikrinti internetinio balsavimo saugumo, išsaugant ir rinkėjų duomenų slaptumą.