- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvykiuose, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, tačiau vairuotojai nesutaria dėl aplinkybių, šiuo metu dalyvauja ir policijos pareigūnai. Vidaus reikalų ministrė siūlo, kad tokiais atvejais policija tik užfiksuotų eismo įvykio vietą ir visą medžiagą perduotų draudikams. Taip būtų sumažintas pareigūnų darbo krūvis. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su policijos viešosios tvarkos biuro vadovu Vytautu Grašiu.
– Turbūt policija vertina šiuos siūlymus teigiamai?
– Be abejo, mes jau kurį laiką norėjome tokios funkcijos atsisakyti, nes manome, kad ji mums yra perteklinė. Tiesiogiai policijos darbui ši funkcija netinka, tačiau tokią paslaugą vis tiek turime teikti.
– Tai kaip dabar viskas atrodo? Įvyksta incidentas, niekas nenukentėjo, tačiau žmonės nesutaria. Tada kviečiama policija ir ką ji turi daryti?
– Atvyksta policija, įformina eismo įvykį, atlieka visus matavimus. Vėliau atliekamas tyrimas ir nustatomas kaltininkas. Kaltininkas susilaukia tam tikros atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, o informacija perduodama draudimo bendrovei.
– Kiek tai užtrunka?
– Labai įvairiai. Priklausomai nuo eismo įvykio. Gali užtrukti ilgai, nes reikia apklausti dalyvius. Vienas gali dalyvauti, kitas ne. Tad ši funkcija, mano nuomone, yra perteklinė.
– Kokia statistika? Ar turite duomenų apie pernai ir šiemet?
– Pernai turėjome apie 20 tūkst. eismo įvykių, o šiemet per pirmus aštuonis mėnesius jų buvo daugiau nei 13 tūkst. Šių įvykių tyrimas policijai kainuoja daugiau nei 1,5 mln. eurų. Tai apima tiek reagavimą, tiek tyrimą. Manome, kad galėtume policijos pajėgas nukreipti į rimtesnius pavojus gyvybei ir sveikatai, racionaliai naudodami savo pajėgumus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Nes policijos, deja, trūksta, taip?
– Taip, norėtųsi, kad policijos pareigūnų būtų daugiau. Trūksta personalo. Šiuo atveju sprendžiama personalo problematika.
– Šiuo atveju, po pataisų, kaip suprantu, policija vis tiek turėtų užfiksuoti įvykius, tačiau nevažiuotų į įvykio vietą fiziškai?
– Priklausomai nuo įvykio, policija atvažiuotų į vietą, surinktų medžiagą, tačiau tyrimo nevykdytų. Visa informacija būtų patalpinta į sistemą, kurią naudotų draudimo bendrovės. Draudimo bendrovės tada spręstų, kas kaltas dėl eismo įvykio ir imtųsi savo procedūrų.
– Policijai darbo mažiau, bet ar nebus draudikams daugiau darbo?
– Tikrai nemanau, nes yra atvejų, kai draudikai tiria įvykius. Jie laukia, kol policija baigs tyrimą ir pateiks kaltininką, o tai užtrunka laiko. Manau, kad ši procedūra bus paprastesnė ir efektyvesnė. Reikėtų skatinti vairuotojus mažiau ginčytis ir geriau susipažinti su kelių eismo taisyklėmis, kad žinotų, dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis.
– Kokie dažniausiai būna eismo įvykiai? Kažkokie techniniai?
– Taip, mes kalbame apie techninius eismo įvykius, kai žmonės nenukenčia, nėra sužeisti ar nežūsta žmogus.
Daugiau šia tema LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos draudikų biuro atstovu Eligijumi Oršausku.
– Kaip draudikai vertina šiuos siūlomus pakeitimus?
– Mes šiuos siūlymus vertiname pakankamai skeptiškai ir kritiškai. Pirmiausia, kalbant apie nukentėjusiojo teisę greičiau gauti žalos atlyginimą, jei pareiga vertinti kaltininką perkeliama draudimo bendrovėms, tai gali sukelti problemų. Reikėtų mažiausiai dviejų draudimo bendrovių atlikti tyrimą ir tai užtruks. Nukentėjusiojo žala bus atlyginta vėliau. Be to, jei vienas draudikas nuspręs atlyginti žalą, kita pusė gali nesutikti ir bylą perduoti teismui, o tai apkrautų teismus.
– Ar visada užtektų policijos surinktos medžiagos?
– Tikėtina, kad gali trūkti objektyvios informacijos nustatyti tikslias eismo įvykio aplinkybes ir kaltininką, nes pareigūnai tik užfiksuotų įvykį, tačiau tyrimo nevykdytų. Esant informacijos trūkumui, draudimo bendrovėms būtų sunku nustatyti eismo įvykio kaltininką, pačias eismo įvykio aplinkybes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėjai prašo keisti Konstituciją ir numatyti teisę jiems tiesiogiai kreiptis į KT
Visuotinis teisėjų susirinkimas prašo Seimo jų savivaldos institucijai – Teisėjų tarybai – suteikti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). ...
-
Pirmosios Kalėdų eglės didmiesčiuose bus įžiebtos lapkritį3
Šventinė nuotaika didžiuosius Lietuvos miestus apims jau netrukus, Kalėdų egles planuojama įžiebti dar lapkritį. ...
-
Aplinkosaugininkai pradeda tikrinti, kaip laikomasi medžioklės su varovais reikalavimų
Aplinkosaugininkai šeštadienį pradeda tikrinti, kaip laikomasi medžioklės su varovais reikalavimų. ...
-
Lapkričio 9-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Lapkričio 9-oji, šeštadienis, 45 savaitė. ...
-
Pilietinės organizacijos kreipiasi į socdemus: Lietuvoje antisemitizmui vietos nėra21
Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) su „Nemuno aušros“ partija pasiekus principinį susitarimą dėl valdančiosios koalicijos formavimo, daugiau nei 30 visuomenininių organizacijų ir tinklų penktadienį kreipėsi į socialdemokratu...
-
Įvardijo, kiek šiemet kainuos Vilniaus Kalėdų eglė2
Vilniaus Kalėdų eglė šiemet kainuos beveik 119 tūkst. eurų. ...
-
A. Piklaps: esame kitokie3
Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas Arnoldas Piklaps – krašto senbuvių palikuonis, kuris laiko save Lietuvos vokiečiu ir labai vertina savo dvikalbystę. Arnoldas vienas tų, kurio dėka Klaipėdoje buvo įkurta tautinė vokiečių mokyk...
-
Pas barberius – ne tik dėl barzdos45
Barberių salone broliai Basharas ir Bilalas jaučiasi kaip namie. Tokį pat jausmą jame patiria ir klientai. Čia jie žaidžia kompiuterinius žaidimus, gurkšnoja gėrimus ir vieni kitus vadina habibiais. ...
-
Netektis: mirė žymi anglistė M. Zapereckaitė Talandienė1
Eidama 98-uosius į amžinybę išėjo žymi Lietuvos filologė, anglistė, vyr. dėstytoja Marija Zapereckaitė Talandienė, pranešė Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugija. ...
-
Kaunas siunčia mažąjį konvojų
Rugsėjo pabaigoje startavus naujai paramos akcijai „Didysis Konvojus“, jau kitą savaitgalį iš Kauno pajudės mažasis. Į Ukrainą keliaus tinklai, žvakės ir kitos kovotojams reikalingos priemonės. ...