- Raminta Majauskaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet didėjant į Lietuvą atvykstančių studentų iš trečiųjų šalių skaičiui, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad kai kurios aukštosios mokyklos nelegalią imigraciją skatina sąmoningai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai teigia šiuos nuogąstavimus girdintys ir svarstantys apie galimus problemos sprendimo būdus.
„Tarptautinių studentų, kurie kiekvienais metais atvyksta į Lietuvą, skaičius po truputį didėja. Todėl ši problema darosi vis aktualesnė. Kol tai netapo nevaldomu reiškiniu, reikėtų pašalinti procedūrų trūkumus“, – Eltai pabrėžė E. Gudzinskaitė.
„Vienos aukštosios mokyklos stengiasi sąžiningai vykdyti studentų atrankas, tačiau kitos užsieniečius studentus mato kaip pasipelnymo šaltinį, kad galėtų parduoti studijų vietas. Kadangi studijų vietos nekainuoja labai brangiai, tai yra auksinė galimybė gauti leidimą gyventi Europos Sąjungos valstybėje“, – pasakojo ji.
Ministerija: problemą girdime
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė apie problemą tikina žinanti.
„Žinome, kad problema dėl studentų iš trečiųjų šalių egzistuoja“, – trečiadienį vykusiame Seimo švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Buvome susitikę ir su kolegijų, ir su universitetų vadovais, Migracijos departamentu, Vidaus reikalų ministerija. Jie mano, kad reikėtų imtis tam tikrų užkardymo veiksmų. Šią problemą girdime“, – antrino viceministras Justas Nugaras.
Anot jo, nelegalios imigracijos pavyzdžių kolegijose pasitaiko kur kas daugiau nei universitetuose.
„Kolegijose studentų skaičius yra mažesnis, todėl tradiciškai tokių keistų šalių, keistų studentų ten yra daugiau nei universitetuose, kurie nuo seniau jau yra pradėję reikalingas procedūras ir turi didesnį įdirbį“, – komiteto posėdžio metu pasakojo švietimo viceministras.
Ragina tobulinti studentų registrą
Pasak J. Nugaro, šiuo metu yra svarstomi keli variantai, kaip sumažinti neteisėtai į Lietuvą patekusių trečiųjų šalių studentų skaičių.
„Mes matome kelis scenarijus – arba galėtų atsirasti tarptautiškumo kokybės ženklas, kuris duotų greitesnį vizų tvarkymą toms (švietimo – ELTA) institucijoms, kurios geba tvarkytis, sąžiningai laikosi įstatymų ir procedūrų, arba tai galėtų būti prioritetinės sritys, kurių reikia Lietuvai, su mintimi, kad daugiau studentų čia pasiliks“, – aiškino viceministras.
„Kol kas nė vieno kelio nepasirinkome. Dar gavome prašymą tobulinti studentų registrą tam, kad informacija apie užsieniečius greičiau pasiektų Migracijos departamentą ir jie galėtų operatyviau spręsti tuos klausimus“, – sakė jis.
Užsieniečius studentus mato kaip pasipelnymo šaltinį, kad galėtų parduoti studijų vietas.
Migracijos departamento vadovės teigimu, neatsakingas šio studentų registro pildymas šiuo metu yra vienas iš didžiausių sunkumų.
„Studentų registro patobulinimas padėtų užsiimti kontrole po to, kai jau yra išduotas leidimas gyventi. Šiuo metu registras yra, bet aukštosios mokyklos jį neatsakingai pildo, ne visus reikiamus duomenis suveda, jų neatnaujina. Informacija registre nėra patikima, todėl Migracijos departamentas negali patikimai jais vadovautis“, – tikino E. Gudzinskaitė.
„Matome, kad būna amžinų studentų, kurie atvyksta į labai „minkštas“ studijas, pirmus metus pasimoko, gauna akademinių skolų, lieka antriems metams arba pereina į kitą studijų programą ir vėl studijuoja nuo pirmo kurso. Tada susiranda antrą pusę, susilaukia vaikų ir tokiu būdu lieka Lietuvoje. Vėliau visi piktinasi ant pavežėjų iš trečiųjų šalių, bet didelė jų dalis taip pat yra atvykę studijuoti“, – pasakojo ji.
E. Gudzinskaitės teigimu, norint sustabdyti nelegalią imigraciją, būtina užtikrinti ir studentų atrankų, kurias vykdo aukštosios mokyklos, sąžiningumą.
„Į Lietuvą atvykę studentai turėtų prisidėti prie šalies mokslo kokybės kėlimo. Tačiau, kai mokyklos kuria studijų programas vien tam, kad sukurtų vietas, kurias galėtų pardavinėti trečiųjų šalių piliečiams, yra neteisinga. (...) Reikia imtis priemonių, kad mokyklos atsakingiau atsirinkinėtų studentus, jog būtų galima ramia sąžine išduoti leidimus gyventi visiems studentams, o ne vykdyti patikrinimus, naikinti leidimus arba jų neišduoti“, – apibendrino ji.
Liepos mėnesį Migracijos departamento skelbti duomenys rodo, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai šalyje užsibūna ilgiau. Nurodoma, kad pirmąjį šių metų pusmetį pastebimai išaugo pakeistų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius.
Didžiausia dalis visų Lietuvoje gyvenančių užsienio valstybių piliečių ir toliau atvyksta dirbti. Kitos pagal gausumą grupės – šeimos nariai, aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir studentai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Divizijos vystymas: struktūra ir svarbiausi įsigijimai
Pagrindiniai ateities manevro vienetai kare bus korpusai ir juos sudarančios divizijos, todėl jau artimiausiais metais Lietuvos kariuomenės struktūra pasikeis. Nacionalinės divizijos steigimas reikšmingai prisidės prie Lietuvos kariuomenės kovin...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti du neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti du neteisėti migrantai, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Gyventojai ragina leisti Šiauliuose restoraną įkūrusioms vietnamietėms likti Lietuvoje11
Priešindamiesi Migracijos departamento sprendimui panaikinti laikinai išduotą leidimą gyventi vietnamietiškos virtuvės restoraną „Saigon kava“ Šiauliuose įkūrusioms vietnamietėms Ngoc Anh Thu Vu (Alex) ir Thi Phuo...
-
Į mokyklas grįžta sovietinė tvarka?22
Moksleivių tėvai skundžiasi ir baiminasi, kad į mokyklas grįžta jų jaunystę menantis sovietmetis. Esą mokytojai už neatvykimą į mokyklą, kai jų atžalos turi rašyti kontrolinius darbus rašo vienetus, gavę neigiamus įvertinimus vai...
-
Teismas: advokatas įrašais apie R. Miliūtei „siųstus limuzinus“ pažemino žurnalistės garbę ir orumą5
Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad advokatas Dominykas Vanhara, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs, kad žurnalistei Rita Miliūtei ministrai siųsdavo limuzinus, pažemino jos garbę ir orumą. ...
-
Skambina pavojaus varpais dėl bręstančių pokyčių: dar trūksta kūdikių mirčių?8
Jonava kasmet gerinusi naujagimių skaičiaus rekordus šiemet naujų aukštumų nepasieks, nepagerins ir pernykščio rekordo, kai gimė 482 kūdikiai. Iš aplinkinių ligoninių Jonavoje gimsta daugiausiai vaikų, tačiau to gali neu...
-
Antakalnio kapinėse Vilniuje rengiamasi statyti J. Žemaičiui-Vytautui skirtą kenotafą5
Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė koordinuoti partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui skirto kenotafo statybos darbus. ...