- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio politikai jau seniai perprato socialinės medijos galimybes. Lietuvos politikai ją sparčiai atranda. Socialiniuose tinkluose politinės žinutės dažnai susipina su humoru ir ironija, o politikų apsižodžiavimai komentaruose jau nieko nebestebina. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai atliko tyrimą. Kokią įtaką tokia politikų komunikacija turi rinkėjams? Plačiau apie tai su LNK žurnalistu kalbėjo VU dėstytoja dr. Justina Zamauskė.
– Kokią reikšmę politinis humoras turi šių laikų visuomenėje? Ar tai tikrai – tik juokai?
– Lengva būtų vertinti, kad tai – tik juokai. Tai taip pat perduoda informaciją, kaip ir bet kokia kita informacinė žinutė. Galbūt tik lengvesne forma, kurią lengviau suprasti ir priimti.
– Ar memai ir juokingi vaizdeliai gali formuoti rinkėjų nuomonę?
– Aišku, kad gali. Labai priklauso nuo to, apie ką kuriamas tas humoras, nes dažniausiai tie filmukai ar memai siekia pašiepti tam tikrą kandidatą arba jo klaidas. Tai pastiprina tą pojūtį arba įsitikinimą, kad mes teisingai arba neteisingai renkamės. Įtaką daro.
Politikai įsitraukia į tą komunikaciją, nes, panašu, kad jaučiamas efektyvumas, norima daugiau dėmesio, nemokamos sklaidos.
– Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiunas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo linksmu vaizdeliu. „Valstietį“ Dainių Gaižauską palygino su torpeda. Memų nevengia kurti ir kiti politikai, ypač prieš rinkimus. Ar memai gali tapti politinės kovos ginklu?
– Drąsiai. Panašu, kad mes dabar tą ir darome. Amerikoje jau ne pirmus metus taip daroma, o dabar ir Lietuvoje tiek politikai, tiek socialinių tinklų vartotojai atranda tą ginklą. Politikai įsitraukia į tą komunikaciją, nes, panašu, kad jaučiamas efektyvumas, norima daugiau dėmesio, nemokamos sklaidos.
– Ar tiesa, kad Lietuvos politikai ir komunikacijos specialistai žengia paskui amerikiečius?
– Deja, bet turiu sutikti. Pas mus socialiniai tinklai atsirado šiek tiek vėliau. Amerikoje išbando, o pas mus kažką nusikopijuoja, kažką panašaus išbando. Preš keturis metus „TikTok“ Lietuvoje pirmą kartą buvo pabandytas Aušrinės Armonaitės, bet vėliau mūsų politikai nesiryžo efektyviai naudoti. Šiais metais irgi nelabai to mato. O Amerikoje yra naudojama. Neseniai pati Kamala Harris ir Donaldas Trumpas susikūrė „TikTok“ paskyras, jie ten vykdo komunikaciją. Tai klausimas, kada mūsų politikai pradės tą daryti.
– Humoristai pašiepė vienos partijos agitacinę dainą. Vaizdo įrašą pamatė tikrai didelė auditorija. Vieni pašiepimą palaiko ir dar nuo savęs ką nors prideda, kiti palaiko partiją, pyksta, gina savo vertybes. Kaip visuomenę gali paveikti stiprios ir plačios reakcijos į memus?
– Manau, kad lygiai taip pat, kaip tie patys memai. Ta kultūra tokia ir yra, kad pasirenki kažkokį atliktą darbą, nufilmuotą, sumontuotą vaizdą ar nuotrauką, ir pridedi savo nuomonę. Internetas visada tuo garsėjo. Ir ta pridėta nuomonė kartais būna populiaresnė, kaip ir šiuo atveju, nei originalas. Tai čia toks memų veikimo principas, kurį išnaudoja arba stengiasi išnaudoti politikai, auditorija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek socialinė erdvė turės reikšmės rinkimų kontekste?
– Manau tiek pat, kiek ir bet kokia kita medija. Tai vienas iš kanalų pasiekti auditoriją, o Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, jie labai populiarūs, ten daug žmonių. Jau ne vienerius metus stebime situaciją, tai tos komunikacijos socialiniuose tinkluose iš politikų tik daugėja.
– Bet ar socialiniai tinklai yra rimtas įrankis? Visi dalijasi juokais, juokingomis įžvalgomis, bet to rimto, politinio turinio retai kada būna.
– Labai priklauso nuo paties kanalo, kuriame politikai dalijasi ta informacija, nes yra skirtingų platformų. Visi žino feisbuką, instagramą, bet yra ir kitų kanalų, kuriuose tos informacijos yra mažiau ir rimtesnėmis temomis. Manau, kad tas turinys, kuris panaudojamas nerimtai, priklauso nuo paties vartotojo požiūrio į tą kanalą, bet realiai tai jau ne vienerius metus į kampanijas socialiniai tinklai įtraukiami kaip normalus komunikacijos įrankis. O kuo dalijasi politikai, tai čia jau jų pačių pasirinkimas, kaip jie nori atrodyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Skvernelis: planuojama, kad naujoji Vyriausybė prisieks gruodžio 12 dieną1
Planuojama, kad naujos sudėties Vyriausybė prisieks ir jos programa Seime bus patvirtinta gruodžio 12 dieną, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. ...
-
G. Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus. ...
-
G. Nausėda pasveikino U. von der Leyen EP patvirtinus naują Europos Komisiją
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) naujosios Europos Komisijos patvirtinimo proga. ...
-
Vilniaus miesto tarybos opozicijos lyderiu paskelbtas V. Sadauskas
Vilniaus miesto taryboje trečiadienį opozicijos lyderiu paskelbtas „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vydūnas Sadauskas. ...
-
Aplinkos ministru „aušriečiai“ siūlo skirti Gamtos tyrimų centro vadovą S. Podėną
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ siūlo Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną skirti į aplinkos ministro pareigas. ...
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?7
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...
-
G. Jeglinskas: VSD finansavimo augimo trajektorija turėtų būti panaši į krašto apsaugos3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad žvalgybos agentūrų veiklai skiriamas finansavimo augimas turėtų būti panašus į krašto apsaugos sistemos. ...