Reformuota aukštojo mokslo vertinimo sistema daugeliui studentų atsirūgs. Daugelis tų, kurie pagal senąją tvarką būtų gavę stipendiją, pagal naująją bus priversti mokėti už mokslą. Studentų atstovai tikina įžvelgiantys ir tyčinį aukštųjų mokyklų lupikavimą.

Studentai – melžiamos karvės

"Pirmą kartą gyvenime turėsiu mokėti už mokslą. Vidurkis – 7,8 balo. Pagal seną sistemą su tokiu balu būtų nereikėję mokėti, o gal ir stipendiją gauti šansų turėčiau", – dienraščiui sakė Vilniaus universiteto (VU) studentė Nina (vardas pakeistas).

Ji – ne vienintelė ir ne viena iš keleto. Tokių studentų, kuriems iki stebuklingojo aštuntuko pritrūko 0,1 ar 0,2 balo, Lietuvoje yra šimtai. Valdžiai nutarus, kad gerai besimokantis studentas yra tas, kurio pažymių vidurkis sudaro ne mažiau kaip aštuonis balus, daugelis akademinio jaunimo atstovų bus priversti už mokslus mokėti keturženkles sumas. Pagal ankstesnę sistemą už juos būtų mokėjusi valstybė.

Kai kurios šalies aukštosios mokyklos leidosi į kompromisą ir sutiko sesijos balų vidurkį apvalinti studento naudai, t. y. jeigu studento vidurkis siekia, pavyzdžiui, 7,7 balo, jam už mokslus mokėti nereikės. Tačiau daugelis aukštųjų mokyklų, tarp jų – ir didžiausias bei prestižiškiausias VU, tokios malonės nesuteikė.

Nors sesija dar nepasibaigusi, jau dabar matyti, kad valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose gerokai sumažės. Sumažės ir studentų, gaunančių stipendijas. Kitaip tariant, aukštosios mokyklos išloš dvigubai.

Rezultatai bus šiurpūs

"Turime dar ne visą statistiką. Bet jau tada, kai buvo nustatytas šis kriterijus, sakėme, kad padėtis radikaliai pasikeis. Manome, kad aštuoneto sistema yra ydingas dalykas, ir sesijos rezultatai tai įrodys", – dienraščiui piktinosi Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė.

Pasak jos, jau matyti, kad valstybės finansuojamų vietų gerokai sumažės humanitarinių mokslų fakultetuose, kurie paprastai išsiskiria aukštesniais sesijos rezultatais. Kaip atrodys mokančiųjų už mokslą ir laimingųjų "aštuntukininkų" proporcijos tiksliųjų mokslų fakultetuose, baisu ir pagalvoti. Mat juose aštuonių balų vidurkio nepasiekia apie 70–80 proc. visų studentų.

Remiantis šios sesijos rezultatais, studentai dar kartą bandys įrodyti, kad tokia vertinimo sistema yra ydinga. "Aštuntukas nėra tas kriterijus, kuris nustato, ar studentas mokosi gerai ar ne. Tai kelia įtampą ir abejones dėl sąžiningo studentų vertinimo. Visi siekia aštuoneto, o ne geresnių žinių", – kritikos sistemai negailėjo I.Vareikytė.

Pažymiai suplanuoti iš anksto

I.Vareikytė taip pat teigė, esą kai kurios šalies aukštosios mokyklos piktybiškai naudojasi aštuntuko reforma ir net neprasidėjus sesijai žino, kiek studentų mokės už mokslą.

"Turime studentų skundų iš kai kurių aukštųjų mokyklų, kurių dabar nenorėčiau įvardyti. Atvirai deklaruojama, kad iš dekanatų gautos nustatytos proporcijos: kiek kokių pažymių turi būti, kad mokykla nebankrutuotų", – sakė LSAS vadovė.

Tačiau tai ne vienintelė landa piktnaudžiauti aštuntuko sistema ar netgi korupcijai. "Studentai kovoja ne dėl žinių, o dėl pažymių – kad tik dėstytojas neparašytų mažiau nei aštuonetą. Taip sudarytos galimybės nelabai skaidriai laikyti egzaminus", – teigė I.Vareikytė.

Gintaras Steponavičius, švietimo ir mokslo ministras

Tai iš ankstesnės Vyriausybės paveldėta problema. Gaila, kad nebuvo nieko daroma pusmetį, kai buvo žinoma, kad aštuntuko sistema vertinama nevienareikšmiškai. Be to, tiksliųjų ir humanitarinių mokslų vertinimo lygiai labai skirtingi.

Kitą savaitę turėčiau gauti mano sudarytos darbo grupės išvadas dėl vertinimo sistemų harmonizavimo. Manau, iš aukštųjų mokyklų profesūros ir studentų atstovų sudaryta grupė pateiks tam tikrus pasiūlymus, kaip keisti vertinimo sistemą, ir įtampą bent jau bus mėginama sumažinti.

Jeigu gausime konkretesnių signalų (apie aukštųjų mokyklų išankstines vertinimo nuostatas – red. past.), tų mokyklų elgesys bus svarstomas.