- Reda Petrikaitė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmąsyk Lietuvoje sudarytas gyventojų skolų žemėlapis. Jame spalvomis pažymėtos savivaldybės, kuriose yra daugiausiai ir mažiausiai įsiskolinusių gyventojų. Bendra skolų suma šiuo metu siekia apie 4,5 mlrd. eurų.
Kuriose savivaldybėse situacija prasčiausia, plačiau pakomentavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.
– Kuo ypatingas gyventojų skolų žemėlapis?
– Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti kaip politinis žemėlapis – kas už ką balsavo, kas kam prijaučia. Tačiau iš tikrųjų tai yra žmonių įsiskolinimo žemėlapis. Savo praktikoje visada įtariame, kad skirtingose teritorijose skolų pasiskirstymas yra nevienodas, tačiau to tiksliai pasakyti negalėjome, kol nepadarėme žemėlapio. Šiandien mes jį jau turime ir galime pateikti labai iškalbingų įžvalgų – viena teritorija tikrai skiriasi nuo kitos.
Pavyzdžiui, galima sakyti, kad praktiškai egzistuoja dvi Lietuvos, kur įsiskolinimai skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3–4 kartus. Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių teritorijose įsiskolinimo lygis nėra toks didelis, lyginant su šalia Lietuvos pakraščio esančiais miesteliais. Labai iškalbingi skaičiai fiksuojami Pagėgių seniūnijoje, Varėnos ir Šalčininkų savivaldybėse – čia bendras įsiskolinimo lygis 1 tūkst. gyventojų siekia net iki 900 atvejų. Tai praktiškai reiškia, kad kiekvienas gyventojas turi po skolą. Tuo tarpu Birštone ar Utenoje šis skaičius tesiekia vos 240.
LNK stop kadras.
Panaši situacija susiklostė ir su administracinėmis nuobaudomis. Jei visoje Lietuvoje vidutiniškai 1 tūkst. gyventojų tenka apie 159 išieškomas baudas, tai skirtingose teritorijose šis vaizdas labai skiriasi. Pavyzdžiui, gerąja prasme pirmaujančiose savivaldybėse – Birštone, Utenos rajone, Panevėžyje – šis rodiklis tesiekia apie 80 bylų. Tačiau jau minėtose Šalčininkų, Pagėgių ir Varėnos savivaldybėse vidutiniškai fiksuojama po 387 bylas. 50–60 proc. skolų priklauso administracinėms nuobaudoms. Likusi dalis pasiskirsto labai įvairiai – tai vartojimo paskolos, nesumokėti komunaliniai mokesčiai, būsto paskolos, alimentai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl sunku išieškoti tuos pinigus?
– Pastarieji metai buvo pakankamai palankūs skolininkams. Jei pažvelgtume nuo 2018 metų, kai pirmą kartą buvo padaryta „dovana“ skolininkams – sumažintos išskaitos iš darbo užmokesčio – matytume, kad skolininkų skaičius nesumažėjo, tačiau išskaitos iš pajamų sumažėjo pusantro karto. 2022 metais buvo nustatyta neišieškoma suma – asmuo gali nedirbti, negauti jokių oficialių pajamų, tačiau jo sąskaitoje privalomai nustatoma 446 eurai, kuriais jis gali disponuoti. Kyla klausimas, iš kur šie pinigai atsiranda.
Be to, šiais metais įvesta dar viena lengvata skolininkams – išskaitos iš darbo užmokesčio sumažintos net tris kartus. Tai, sakykime, kova su pasekmėmis, tačiau priežasčių, kodėl skolos nemokamos, niekas nesistengia nagrinėti. Mes turime per daug lengvatų ir galimybių atidėti skolų mokėjimą. Žmonės, galėdami pasirinkti, ar mokėti dabar, ar rytoj, o gal apskritai nemokėti, dažniausiai pasirenka pastarąjį variantą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Maisto taryba – ne kainų kontrolės mechanizmas
Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Maisto taryba nevykdys kainų kontrolės, nes jos funkcijų spektras bus daug platesnis. Anot Vyriausybės vadovo, naujoji institucija rūpinsis kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebės importo konkuren...
-
Paukščių gripas – jau Lietuvoje: VMVT turi prašymą
Lietuvoje registruotas pirmasis šiemet paukščių gripo atvejis laukinėje gamtoje. Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), nuo šios ligos nugaišusi gulbė buvo rasta Alytaus rajone, Kriokialaukio se...
-
Paluckas: yra tam tikrų neapibrėžtumų, kuriuos geriausiai išspręstų Europos vadovai
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį pareiškė, kad prezidentui Gitanui Nausėdai teks kertinis vaidmuo, Europos Sąjungoje (ES) tariantis dėl bendrų mechanizmų finansuoti krašto apsaugai. ...
-
Žada drausminti be priežasties praleidusius Seimo posėdžius
Premjeras Gintautas Paluckas pritaria Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymui sumažinti parlamentines išlaidas ir griežčiau bausti tuos parlamentarus, kurie be pateisinamų priežasčių nelankys posėdžių. ...
-
Paluckas: kiekvienas iš šių incidentų kainuoja labai rimtus pinigus
Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad nuo tokių galimai sabotažo aktų nukenčiančias valstybes finansiškai galėtų paremti Europos Sąjunga (ES). ...
-
Premjeras: antros pakopos pensijų sistema bus lankstesnė
Premjeras Gintautas Paluckas šią savaitę žada pateikti siūlomus pensijų kaupimo sistemos pakeitimus. Jo teigimu, bus siūlomas kiek lankstesnis reguliavimas – paprastesnės pasitraukimo sąlygos bei disponavimas fonduose sukauptomis lė&scaro...
-
Lenkijoje kilusio skandalo gijos gali pasiekti ir Lietuvą?
Baltarusiški traktoriai iš Lietuvos laukų neišnyko. Vien šiemet Lietuvoje registruoti 42, nors jų vežtis nevalia jau devynerius metus, nes neatitinka europinių taršos standartų. Lenkijoje dėl baltarusiškų trakto...
-
Siūlo griežčiau kontroliuoti gydymo įstaigas, didinti baudas
Galimybes piktnaudžiauti kontroliuojant valstybinių lėšų panaudojimą gydymo įstaigose nustačiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo dažniau taikyti atsakomybę, griežtinti baudas. ...
-
Į Turto banko rankas pateko 682 objektai – tarp jų ir vadinamieji Seimo garažai
Praėjusias metais Turto banko rankas pateko 682 turto objektai, kurie buvo perimti iš valstybės įstaigų, paveldėti valstybės ar perimti likvidavus įmones. Į bendrą turto objektų skaičių įeina ir 178 pastatai bei patalpos, kuriuos Turto bank...
-
Ministrė: vidutiniškai tris mėnesius ieškoti darbo ir gauti pašalpą – normalu
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad kelis mėnesius nedarbo išmokas gaunantys žmonės nepiktnaudžiauja sistema – anot jos, vidutinis trijų mėnesių buvimo bedarbiu laikotarpis yra normalus. ...