- Rytis Laurinavičius / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais sugriežtinta pamokų pateisinimo tvarka neduoda norimo rezultato. Statistika rodo, kad praleistų pamokų skaičius išaugo net 2 milijonais. Švietimo ministerija problemos nemato, neva pamokos dažniausiai praleistos dėl ligos.
Jeigu vaikas būna ne mokykloje, tėvai mokyklai turi pateikti pateisinimą. Iki praėjusių metų rugsėjo, tėvai galėjo pateisinti visas vaikų praleistas pamokas. Kai kurie tėvai tokia galimybe piktnaudžiaudavo.
„Būdavo, kad išvažiuoja atostogų per mokymosi dienas arba yra net tokių atvejų pasitaikę, kad pridengia vaikus, kai, sakykime, kontrolinis darbas ar kažkas, ir tada tų pamokų skaičius išdidėja“, – šnekėjo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius.
Pamokų nelankymui pažaboti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvedė naują tvarką. Nuo praėjusių mokslo metų tėvai per mėnesį atžaloms galėjo pateisinti tik penkias dienas per mėnesį.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Dabar mes matome, kad šiek tiek grįžta į tas ribas, kaip ir būdavo šiek tiek anksčiau“, – pabrėžė R. Komičius.
Tačiau griežtesnė tvarka rezultatų neduoda. 2022-aisiais, 2023-aisiais mokslo metais mokiniai praleido beveik 26 milijonus pamokų, pernai dar 2 milijonais daugiau.
Vyresnių klasių mokiniai dažniau praleidžia pamokas negu žemesnių klasių mokiniai.
„Vyresnių klasių mokiniai šiek tiek daugiau praleidžia pamokų. Jeigu pasiskaičiuotume, tai maždaug apie 7 dienas per metus“, – aiškino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius.
Švietimo ministerijos teigimu, dėl praleistų pamokų kaltas sergamumas.
Dabar mes matome, kad šiek tiek grįžta į tas ribas, kaip ir būdavo šiek tiek anksčiau.
„Bendrai mes tvarką vertiname gerai. Matome, kad bendrai šalies mastu poveikį daro teigiamą, tačiau kai kuriais mėnesiais, kai sergamumas yra tikrai didelis, matome, kad lankomumas yra ir prastesnis nei užpraeitais metais“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Anot viceministro, jeigu toliau pamokos piktybiškai nelankomos, atsakomybė turėtų tekti tėvams.
„Galima būtų bendrai skaičiuoti praleistų pamokų skaičių nuo visų pamokų skaičiaus. Esant tam tikrai ribai – bendrai kreiptis į Vaiko teises, kad atliktų tyrimą, kodėl vaikas nelanko tų pamokų“, – nurodė I. Gaižiūnas.
„Visos tvarkos yra vienaip ar kitaip geros, jeigu yra susitarta bendruomenėje. Jeigu negalima susitarti, vaidinasi, tam tikros galbūt sankcijos reikalingos“, – tikino Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Vis dėlto švietimo profesinės sąjungos sako, kad kuo daugiau griežtinimų, tuo daugiau galvojama, kaip tuos griežtinimus apeiti.
„Šiai dienai apie dar griežtesnes tvarkas kalbėti tikrai neverta, o vietoje to, galvoti apie tai, kaip paskatinti mokinius lankyti“, – sakė Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
„Būtina remtis į artimiausių šalių praktiką, kokie rezultatai geriausi“, – pabrėžė profesinės sąjungos „Sandraugas“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Prieš kelerius metus atliktas tyrimas parodė, kad reguliariai pamokas praleidžiančių mokinių pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais. Vienas mokinys per mokslo metus vidutiniškai praleidžia 10 proc. pamokų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per pratybas Vakarų Lietuvoje – naikintuvų skrydžiai žemame aukštyje
Per karines pratybas Vakarų Lietuvoje oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai skris žemame aukštyje. ...
-
Sunku patikėti: moteris savo rankomis pasistatė sodo namelį
Statybos ir sodo namelis – žodžių junginys nekeliantis nuostabos. Kai kalba pasisuka apie moterį, kuri namuką pasistatė pati, situacija apsiverčia. Kyla ne tik susižavėjimas, bet ir daug klausimų – kaip pavyko viską pasidaryti pačiai, a...
-
„Aro“ išminuotojas: kai kurie sprogmenis radę žmonės nori pasilikti juos kaip suvenyrą1
Telšių rajone vyras bandė ardyti rastą sprogmenį, tačiau užtaisas detonavo ir žmogus atsidūrė ligoninėje, nors liko gyvas. Kelmės rajone rastas karo laikų sprogmuo buvo paliktas prie medžio nepranešus valdžios institucijoms. Kitam ...
-
Naujoji Teisėjų taryba rinks vadovybę
Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkta naujoji Teisėjų taryba pirmadienį rinks vadovybę – tarybos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių. ...
-
Vilniuje vyks policijos, ugniagesių ir Viešojo saugumo tarnybos vadų inauguracija
Rotušės aikštėje Vilniuje pirmadienį vyks naujai paskirtų policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (PAGD) vadovų inauguracijos ceremonija. ...
-
Spalio 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Spalio 28-oji, pirmadienis, 44 savaitė. ...
-
Keičiasi tradicijos: per Vėlines kai kurie gyventojai nekiš nosies iš namų4
Dėl visuotinės sumaišties ir automobilių grūsčių kapų lankytojai nebelaukia Lapkričio 1-osios. Jau šeštadienį lankė artimųjų kapus ir degė žvakes. ...
-
Pasieniečiai pasigenda lėšų stiprinti sienos su Rusija apsaugą3
Kitų metų biudžete pasieniečiai pasigenda papildomų 15 mln. eurų stiprinti sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas. ...
-
Daug stiklo šiukšlių vis dar nerūšiuojama: paaiškino, kaip tai daryti teisingai10
Rūšiavimo konteinerį, skirtą stiklui, turi turėti kiekvienas individualus namas, jų stovi ir prie daugelio daugiabučių, tačiau pasirodo, kad daug to stiklo pakliūva ne ten, o į mišrias atliekas. ...
-
Gedimino kalnui tvarkyti trejiems metams numatyta 15 mln. eurų, dar prašoma keltuvui18
Šalies simboliu tapusiam Gedimino kalnui Vilniuje tvirtinti artimiausius trejus metus planuojama skirti 15 mln. eurų – ši suma numatyta 2025–2027 metų valstybės biudžeto projekte. ...