- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno apygardos teismas paliko lygtinę laisvės atėmimo bausmę dėl pacientės mirties nuteistam chirurgui Žilvinui Saladžinskui. Apie tokį nuosprendį pasisakiusi Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė neslepia apmaudo, o buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jį vadina apgailėtinu.
„Teisėjų kolegija nutarė nuteistojo Ž.Saladžinsko ir jo gynėjų iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų apeliacinius skundus atmesti“, – paskelbė teisėjas Gytis Večerskas.
Kauno apylinkės teismas Ž.Saladžinską pernai kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti chirurgu.
Iš Kauno klinikų trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu priteista atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats Ž.Saladžinskas, jo advokatai, taip pat Kauno klinikos, kuriose medikas dirba, prašiusios chirurgą išteisinti, o ieškinius spręsti civilinio proceso tvarka.
Bylos duomenimis, 2015 m. chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti, dėl to operacijos metu teko keisti jos planą, paaiškėjus, kad navikas yra ne toje vietoje, kur manyta.
Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.
Kauno apygardos teismas palaikė pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad chirurgui keliami aukščiausi profesiniai reikalavimai, be to, medikas turėjo ilgametę darbo patirtį ir turėjo įvertinti padarinius, kurių gali kilti netinkamai atlikus pareigas.
Tačiau, pasak teismo, medikas dėl nerūpestingumo pasitikėjo pirminiais ambulatoriniais tyrimais, kurie nėra iki galo informatyvūs, todėl neišsiaiškino realios situacijos, tiksliai nenustatė naviko vietos, dėl to pasikeitė visas operacijos planas.
Taip pat jau ima trikdyti net menkiausių mediko klaidų netoleravimas, reikalavimas linčo, žmogžudžio etiketės klijavimas, jei ligonis miršta.
Pasak teisėjo, tai lėmė skubėjimą, dėl ko pacientei buvo padaryti sužalojimai.
Šios aplinkybės, teisėjo teigimu, „buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – mirtimi“.
Išklausyti apeliacinės instancijos teismo sprendimo atvyko mirusiosios sūnus. Jis teigė, kad teismo sprendimas tiek jį, tiek kitus artimuosius tenkina.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, bet dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
Protestuodami prieš Kauno apygardos teismo sprendimą užvakar ir vakar daug medikų socialiniame tinkle „Facebook“ savo profilio nuotraukas vėl papuošė rėmeliais su užrašu „Rytoj gali teisti mane“. Tai praėjusių metų sausio akcijos tęsinys. „Šiandien aš esu Žilvinas Saladžinskas, nes nenoriu, kad vieno iš mano dėstytojų ir kolegų garbė būtų sutrypta į purvą, o laisvė apribota kalėjimo grotomis. Daugeliui studentų ir kolegų Profesorius Žilvinas yra išsilavinimo ir profesionalumo pavyzdys. Aš esu su juo šiandien, nes nenoriu pasakyti – buvo. Nepaisant viso artimųjų skausmo, Profesorius nėra žudikas. Jaučiu pyktį ir jį suprantu. Kerštu pavirtęs teisingumas neišgydo skausmo ypač tada, kai norime bausti ne blogį, o klaidą ar nelaimę. Tiesiog visi mes, medikai ir pacientai, esame kare su vėžiu ir kartais neatlaikome jo puolimo, – tuomet rašė gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius.
Auristida Gerliakienė/Feisbuko nuotr.
Palaikymą Ž.Saladžinskui išreiškė ir Lietuvos medikų sąjūdis teigęs, kad komplikacijos yra individuali žmogaus organizmo reakcija į taikomą gydymą: „Net aukščiausio lygio sveikatos priežiūros specialistai, savo srities šviesuliai ir profesionalai, turintys ilgametės pacientų gydymo patirties ir tarptautinės praktikos, nėra ir negali būti 100 proc. tikri, kad, paskyrus atitinkamą gydymą, pacientui nebus komplikacijų.“
Komentarai
Auristida Gerliakienė,
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė
Esame sukrėsti dėl teismo sprendimo. Skaudžiausias nuosprendis – profesoriui atimta teisė operuoti. Sunku suvokti tokio sprendimo motyvą, kai šešerius metus po įvykio jis dirbo, operavo, gelbėjo gyvybes ir sveikatą.
Apmaudu, kad iki šiol visa teisinė sistema numatyta konkrečiose Baudžiamojo kodekso sudėtyse, pagal kurias, kai pacientas miršta ar jam padaroma žala sveikatai, tai nelaikoma medicinine klaida, bet traktuojama kaip pacientui padaryta žala. Gydytojas neatleidžiamas nuo atsakomybės, net jeigu jis mato ir įspėja ligonį dėl neišvengiamų komplikacijų.
Sveikatos sistemoje neugdoma klaidų kultūra, nesistengiama jų šalinti keliant kompetencijas. Medikų kvalifikacijos kėlimo klausimas nesprendžiamas sistemiškai. Bausmės, kad ir kokios jos būtų griežtos, niekaip nepagerins paslaugų kokybės.
Be to, vengiama pripažinti, kad didelė dalis medikų klaidų padaroma būtent dėl sisteminių problemų, kurių visuomenė ir politikai „nepastebi“. Finansavimo, medikų trūkumas, pertekliniai krūviai, nuolatinis akcentavimas taupyti medžiagas, vaistus, tyrimus blogina sveikatos paslaugų kokybę, nulemia medikų klaidas. Tačiau sisteminiai dalykai nekoreguojami, tęsiasi dešimtmečiais, o kaltu pasirenkamas asmuo, tiesiogiai teikiantis paslaugą.
Taip pat jau ima trikdyti net menkiausių mediko klaidų netoleravimas, reikalavimas linčo, žmogžudžio etiketės klijavimas, jei ligonis miršta.
Noriu atkreipti dėmesį, kad toks visuomenės aklumas ir selektyvus požiūris bus žalingas jai pačiai, nes ilgainiui prarasime dalį specialistų, kurie tiesiog emigruos. O moksleiviai, svajoję rinktis mediko profesiją, galimai apsispręs to nedaryti.
Aurelijus Veryga
Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras
Apmėtykite mane kuo norite ir apkaltinkite nepagarba teismams, bet šitas nuosprendis yra apgailėtinas ir trumparegiškas. Kas iš jūsų norėtumėte atsidurti situacijoje, kai dėl baimės padaryti klaidą chirurgas iš viso nesiims kažko daryti? Man dar įdomu, ar dveji metai nepraktikuojant pridės chirurgui kompetencijos?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Kauno dienos“ studijoje – istorikas R. Kamuntavičius: ar reikia bijoti gudiško litvinizmo?3
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi LDK instituto direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto istorijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras Rūstis Kamuntavičius. ...
-
Šiaurės Lietuvoje prasidėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų taktinės pratybos4
Šiaurės Lietuvoje penktadienį prasidėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kuopų vertinamosios lauko taktinės pratybos „Plieninis Vytis-2 24“. ...
-
Lietuvoje – orų permainos
Meteorologė Elvyra Latvėnaitė teigia, kad Lietuvoje – vėsesnės orų permainos. ...
-
Vilniaus valdžia už 15 tūkst. eurų pasamdė privatų detektyvą: kodėl jo prireikė?2
Vilniaus miesto savivaldybė už 15 tūkst. eurų pasamdė privatų detektyvą. Jam nieko sekti neteks – tereikės rūpintis Bernardinų gatvės saugumu. Kodėl sostinei prireikė privataus detektyvo ir kodėl miestui nepakanka policijos ar savivaldybės...
-
Apklausa: kiek žmonių mano, kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę?1
ELTA užsakymu atliktos „Baltijos Tyrimų“ apklausos duomenys rodo, kad gyventojai šalies perspektyvas vertina ženkliai prasčiau nei prieš ketverius metus. Jeigu 2020 metų rugsėjį 50 proc. gyventojų manė, kad situacija Lietuvoj...
-
Apklausa: pusė lietuvių geopolitinę įtampą laiko didžiausia rizika šaliai
Kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų geopolitinę įtampą nurodo didžiausia rizika šaliai, rodo naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenys. ...
-
Nuogalius Senamiestyje šokiravo: vos neužspringau21
Klaipėdiečiai stebėjo neįprastą vieno vyriškio kelionę Tiltų gatve. Pilietis vidurdienį per Senamiestį patraukė visiškai nuogas ir basas. ...
-
Advokatūros bendruomenė gedi susišaudyme žuvusio kolegos: pasiuntė žinią institucijoms2
Advokatų taryba penktadienį sušaukė neeilinį posėdį, kurio metu pakvietė valstybės institucijas nedelsiant, išsamiai ir nešališkai ištirti incidentą Vilniaus centre, kurio metu buvo nušautas advokatas Leonidas...
-
Apklausos: per ketverius metus sumenko pasitikėjimas Seimu1
Iki Seimo rinkimų likus vos kelioms dienoms, parlamentas išlieka institucija, kuria šalies gyventojai nepasitiki labiausiai. Kaip rodo Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos, 68 proc. piliečių į šią savait...
-
Absurdiška situacija gydymo įstaigoje: medikai pateko į pinkles5
Klaipėdos poliklinika, net kai trūksta medikų, rado naujų darbuotojų. Bet šie pateko į pinkles. Gydytojai negali išrašyti kompensuojamųjų vaistų, neturi teisės siųsti atlikti tyrimų. Tegali rašyti rekomendaciją š...