Anot ministerijos, ministrės Jurgitos Šiugždinienės pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams plės galimybes į mokyklas ateiti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Tikisi pritraukti specialistų

J. Šiugždinienės teigimu, akivaizdu, kad po kelerių metų mokykloms itin trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų.

„Todėl reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas į mokyklas pritraukti motyvuotus šių ir kitų sričių profesionalus, o jau dirbantiems pedagogams pasirengti mokyti dar vieną dalyką”, – pranešime teigė ministrė.

Ministrė pabrėžia, kad motyvuotų, norinčių išbandyti save dirbant su vaikais kitų sričių specialistų buvo ir iki šiol. Tai rodo „Renkuosi mokyti“ programa, kurios iniciatyva į mokyklas per 10 metų jau yra atėję 162 naujų mokytojų, iš kurių daugiau nei trys ketvirtadaliai po dviejų metų programos lieka švietimo sistemoje.

Iki šiol pedagogo kvalifikacijos neįgiję asmenys į mokyklas ateiti galėjo tik tada, jeigu buvo baigę studijų programas, įtrauktas į reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą. Kitų sričių profesionalai, pavyzdžiui, medikai, pradėti dirbti biologijos mokytojais galimybių neturėjo.

Reikalavimas – 60 studijų kreditų

Dabar mokyklose galės dirbti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, studijų aukštojoje mokykloje metu surinkę bent 60 atitinkamo dalyko kreditų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo studijuodamas aukštojoje mokykloje buvo surinkęs 60 matematikos dalyko kreditų, jis galės pradėti dirbti matematikos mokytoju, net jeigu jo studijų programa nėra įrašyta reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše. Pedagogo kvalifikaciją įgis jau dirbdamas mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Numatyta ir kitų išimčių. Mokykloje nesant reikiamos kvalifikacijos mokytojo, mokyti dalyko taip pat galės aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, kurių baigtoje studijų programoje yra ir mažesnė negu 60 kreditų reikiamo dalykinio turinio dalis.

Neturinčiam pedagoginio išsilavinimo specialistui norint pradėti dirbti atitinkamo dalyko mokytoju užteks mažesnio dalyko kreditų skaičiaus nei anksčiau, jis trumpinamas nuo 24 iki 18 studijų kreditų. 

Dirbti mokytojais taip pat galės ir asmenys, jau turintys kitą aukštąjį ne pedagoginį išsilavinimą, bet pradėję atitinkamo dalyko studijas. Tokiu atveju pilnos apimties dalykines kompetencijas mokytojas galės įgyti ne per trejus metus, kaip buvo numatyta anksčiau, o per ketverius.

Tačiau visais atvejais išlieka nuostata, kad pradėjusieji dirbti mokytojais per dvejus metus nuo darbo pradžios privalės įgyti mokytojo kvalifikaciją. Tai galima padaryti įstojus į valstybės finansuojamas profesines studijas, kurių vietų skaičių 2022 metais taip pat planuojama didinti penktadaliu.

Turintiems stažą – daugiau lengvatų

Taip pat nuo šiol pedagogo kvalifikaciją bus galima įskaityti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą įgijusiems asmenims, kurie turi trejų metų pedagoginio darbo stažą ir studijų metu yra išklausę šešis pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditus.

Anksčiau ne pedagogiką baigusiems, bet siekiantiems, kad būtų įskaityta pedagogo kvalifikacija, buvo taikoma daugiau sąlygų: šalia aukštojo išsilavinimo buvo būtinas šešerių metų pedagoginio darbo stažas ir devyni pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditai.

Taip pat pedagogo kvalifikacija galėjo būti užskaitoma universitetinį išsilavinimą turintiems aukštųjų mokyklų dėstytojams, turintiems penkerių metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą ir išklausius šešis  pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia numačiusi ir kitus veiksmus, kaip pritraukti į mokyklas naujus specialistus ir sistemiškai spręsti augančią mokytojų stygiaus problemą. Tai ir skatinimo programa susiejant stipendijas su darbo vieta mokyklose, galimybė dirbant įgyti antrą kvalifikaciją, papildomas finansavimas profesinėms studijoms.

Ministerija tikisi, kad naujas planas, prie iniciatyvos jungiantis ir savivaldybėms, padės per 2022-2024 metus pritraukti iki 800 mokytojų.

Įsipareigojusiems atidirbti būsimiems mokytojams – didesnės stipendijos

Siekiant daugiau jaunų pedagogų pritraukti į mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja įsipareigojusiems atidirbti būsimiems mokytojams mokėti didesnes stipendijas.

Taip pat skatinamąsias pedagogines stipendijas planuojama skirti tik pasirinkusiems prioritetines studijų kryptis, trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė naują mokytojų rengimo planą pristatęs viceministras Ramūnas Skaudžius.

Jis teigė, jog dabartinė tvarka skiriant tikslines pedagogines stipendijas nenustačius prioritetų ir be įsipareigojimo įsidarbinti yra neefektyvi.

„Matematika, fizika, biologija, chemija, technologijos, lietuvių kalba ir literatūra, istorija yra tos sritys, kurios reikalauja daugiausiai dėmesio, mes degam ten raudoną šviesą“, – per komiteto posėdį sakė R. Skaudžius.

„Ketinama skirti stipendijas tik prioritetinėms mano išvardintoms sritims, taip pat galvojama padidinti stipendijas paskutiniuose kursuose, būtent tų specializacijų, kur yra didžiausias poreikis, jei studentas dar studijuodamas pradeda galvoti apie būsimą darbo vietą“, – kalbėjo viceministras.

Anot  jo, svarstoma, kad vyresniųjų kursų pedagogikos studijų studentui susiradus būsimą darbo vietą ir sudarius sutartį stipendija būtų padidinama nuo 300 iki 500 eurų.

„Taip pat galvojama, kad įsipareigojimas turėtų būti dirbti ne mažiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį ir ne mažiau kaip 0,7 etato, reikėtų grąžinti stipendiją, jei nebūtų įsidarbinama“, – pažymėjo R. Skaudžius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia per dvejus metus parengti 800 naujų mokytojų, kad šalyje nebūtų juntamas pedagogų trūkumas, ypač prioritetinių sričių.

„Matematikos ir informatikos, integruotų gamtos mokslų, fizikos absolventų 2021 metais, deja, nebuvo“, – sakė viceministras.

Matematikos ir informatikos, integruotų gamtos mokslų, fizikos absolventų 2021 metais, deja, nebuvo.

Siekiant užtikrinti trūkstamos specializacijos mokytojų parengimą ministerija siūlo peržiūrėti skatinimo sistemą ir stipendijas skirti prioritetines specializacijas pasirinkusiems studentams.

Stojantiesiems į prioritetines pedagogikos sritis nuo kitų metų norima skirti 300 eurų skatinamąsias stipendijas, 500 eurų stipendiją siūloma mokėti ketvirto kurso studentams ir profesinių pedagogikos studijų studentams, pasirašiusiems sutartis su mokykla ar savivaldybe, kurioje baigus studijas įsipareigotų dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau nei trejus metus.

Ministerijos parengtame plane taip pat numatoma išplėsti galimybes į mokyklas ateiti dirbti specialistams iš kitų sričių, o jau dirbantiems mokytojams įgyti dar vieno dalyko specializaciją.

Labiausiai artimiausiu metu gali trūkti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir istorijos mokytojų. Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni kaip 50 metų. Ministerija teigia, kad po septynerių–dešimties metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.

Ministerijos duomenimis, šiemet į aukštąsias mokyklas priimta studijuoti tik po du būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, devyni būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.

Esamą situaciją pristatęs R. Skaudžius pažymėjo, kad šiuo metu vidutinis mokytojų amžius yra 50 metų ir nevyksta korpuso atnaujinimas, nors kai kuriose savivaldybėse rodikliai geresni.

Neringos savivaldybėje mokytojai, vyresni nei 50 metų, sudaro 26 proc., Vilniaus rajone – 41 proc., tačiau aštuoniose savivaldybėse tokio amžiaus pedagogai sudaro daugiau kaip 70 proc. visų mokytojų: taip yra Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonuose ir Panevėžio mieste.

Iš viso šalyje yra 27,6 tūkst. mokytojų ir per 324 tūkst. mokinių. Regionuose dominuoja vyresnio amžiaus mokytojai ir vidutinis amžius bendrojo ugdymo sistemoje siekia 50 metų. 10 proc. mokytojų dirba keliose darbovietėse, o 512 – didesniu nei 1,5 etato darbo krūviu. Vidutinis bendras etato dydis siekia 0,95.