Spalį atliktos apklausos metu respondentų buvo klausiama, ar jie yra svarstę galimybę atlikti savanoriškąją karinę tarnybą arba kitais būdais aktyviai prisidėti prie šalies gynybos – pavyzdžiui, įsilieti į Šaulių sąjungos gretas.

Tyrimo duomenimis, 11 proc. apklausos dalyvių teigė apie tai svarstę ir tebesvarstantys, tačiau sprendimo dar nepriėmę. Ketinančių tą padaryti artimiausiu metu buvo 3 proc., o jau priėmusių tokį sprendimą – 4 proc.

Dar 11 proc. respondentų sakė tokios galimybės dar nesvarstę, tačiau pamąstysiantys apie ją ateityje. Svarsčiusių ir atmetusių galimybę jungtis prie aktyvios šalies gynybos buvo 10 proc., o nesvarsčiusių ir neplanuojančių to daryti – 61 proc.

Kaip rodo apklausos rezultatai, galimybę aktyviai prisidėti prie šalies gynybos dažniau svarstė ir tebesvarsto, bet sprendimo dar nepriėmė aukštesnio išsimokslinimo respondentai ir didmiesčių gyventojai.

Lietuvos šaulių sąjungos vado pulkininko leitenanto Lino Idzelio tokie rezultatai pernelyg nestebino, kadangi jau pastebėta, kad didžioji dalis naujų narių į Šaulių sąjungą prisijungia didmiesčiuose, ypač Vilniuje. Daug patriotiškai nusiteikusių žmonių imtis aktyvios gynybos nusprendė dar 2014 metais, Rusija aneksavus Krymą, bei 2022-aisiais, Maskvai pradėjus atvirą karą prieš Ukrainą.

„Jei nutiktų kas nors panašaus, Šaulių sąjunga gali ir padvigubėti, tačiau naujiems nariams reikia tiek ginklų, tiek kitokios įrangos, tiek daugybės instruktorių jiems parengti, o pastarųjų kaip tik labai stinga. Todėl ruoštis turime dar taikos metu, ugdyti pačius instruktorius, o naujus narius supažindinti bent jau su baziniu šaulio kursu“, – pranešime teigė plk. ltn. L. Idzelis.

Krašto apsaugos ministerija primena, kad nuo 2026 metų įsigalioja šaukimo į kariuomenę sistemos pokyčiai: atlikti privalomąją karinę tarnybą bus kviečiami visi 18 metų sulaukę ir mokyklą baigę jaunuoliai, be galimybės atidėti tarnybą įstojusiems į aukštąją mokyklą.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko šių metų spalio 18–29 dienomis. Jos metų buvo apklausta 1 016 respondentų, kurių amžius siekė 18–75 metus, iš visos Lietuvos teritorijos.