Universitetą užvaldė ambicingi planai

Klaipėdos universitetas ruošiasi konkuruoti su didžiausiomis Lietuvos mokslo įstaigomis ir tapti svarbiausiu Pabaltijo mokslo, studijų ir inovacijų centru.

Senus pastatus parduos

Universitetas bankui yra įkeitęs visus tris bendrabučius, Socialinių mokslų ir Jūrų technikos fakultetų bei Tęstinių studijų instituto pastatus.

Pagal Turto atnaujinimo programą lėšų naujiems pastatams statyti bus skiriama tiek, kiek kainuoja senieji. Persikėlus į naujas patalpas, senosios bus parduotos.

Dėl prastų gyvenimo sąlygų dejuojantys studentai nuo 2010 metų turėtų apsigyventi naujame pastate universiteto miestelyje. Tačiau šiuo metu bendrabučiuose gyvena per 800 studentų, o naujuosiuose „namuose“ vietos atsiras tik 600.

Anot universiteto plėtros ir tarptautinių ryšių prorektoriaus Rimanto Didžioko, planuojamas ir antras tokio pat dydžio bendrabutis, tačiau šiuo metu lėšų jam nėra.

„Studentai – mūsų prioritetas, todėl jų gerove tikrai pasirūpinsime. Kur gyventi – bus,“ – kalbėjo prorektorius.

Sportas – ne prioritetas

Po bendrabučio į miestelį bus perkelti Socialinių mokslų ir Jūrų technikos fakultetai bei Tęstinių studijų institutas. Tai padaryti planuojama 2012 metais.

Ruošiantis perkelti fakultetus, vėl susiduriama su problemomis: pardavus senus pastatus, studentai liks be sporto salių – sveikatingumo kompleksas miestelyje planuojamas tik po fakultetų įrengimo.

Dar vienas laivas

Metų pradžioje klaipėdiečiai gavo Vyriausybės pritarimą integruoto mokslo, studijų ir verslo centro Lietuvos jūrinio ūkio plėtrai statybai. Centro kūrimas vyks kartu su universiteto miestelio statyba.

Universiteto teritorijoje bus pastatyta dešimt šiuolaikinių mokslinių laboratorijų. Jose tiriamąjį darbą galės dirbti visi suinteresuoti asmenys, perėję konkursą ir sumokėję infrastruktūros mokestį. Taip pat ruošiamasi statyti laivą, pritaikytą biologiniams jūros tyrimams.

„Mūsų tikslas – pačios geriausios sąlygos dirbti ir gyventi, pačios geriausios laboratorijos Baltijos pakrantėje. Sieksime, kad mūsiškiai neišvažiuotų, o išvažiavę – sugrįžtų. Taip pat lauksime prisijungiant užsieniečių,“ – ambicijų neslėpė plėtros prorektorius.

Plėstis arba išnykti

Pasak jo, uostamiesčio universitetas turi tik du kelius – plėstis ir tapti mokslo ir verslo lyderiu Vakarų Lietuvoje arba išnykti dėl nesugebėjimo konkuruoti su kitomis mokslo įstaigomis.

„Klaipėda turi mokslinį potencialą, bet per mažai apie tai kalba. Pavyzdžiui, kas žino, kad Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas yra pavyzdinis Europos Sąjungos mokslo centras?“ – mintimis dalijosi universiteto atstovas.

R.Didžioko teigimu, nepriklausomybės laikotarpiu į verslą pajūryje investuota daug, o mokslas visiškai užmirštas. Didelis atotrūkis tarp jūrinio sektoriaus technologijų ir mokslo yra svarus pretekstas mokslo ir verslo slėniui atsirasti.

Planuojama, kad nuo 2012 metų bus galima dirbti bei studijuoti atnaujintame Klaipėdos universiteto miestelyje bei jūrinių tyrimų mokslo slėnyje. Tai atsieis nepigiai – fakultetų statyba kainuos 70–80 mln. litų, o studijų infrastruktūrai prireiks dar 75 milijonų.

Universitetas miestelio statybą finansuos iš Vyriausybės bei ES lėšų, o pasikeitus Aukštojo mokslo įstatymui – ir privačių rėmėjų pinigais.