- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos universitetai kviečia valdžios institucijas parengti ir priimti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuris padėtų pagrindus universitetų plėtrai bei užtikrintų reikiamus išteklius.
„Universitetų bendruomenė kviečia Lietuvos valdžios ir valdymo institucijas parengti ir priimti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriame būtų deramai atspindėtos ir išspręstos universitetinio sektoriaus plėtros teisinės sąlygos ir materialiniai resursai“, – teigiama Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) antradienį išplatintame komunikate.
Rektoriai pareiškė, jog tikisi iš naujojo Seimo ir būsimos Vyriausybės „deramos aukštojo mokslo ir visos švietimo sistemos globos bei racionalių sprendimų“, kurie leistų atsinaujinti ir sustiprėti sistemai bei teikia savo pasiūlymus, į ką turėtų būti atsižvelgiama nacionaliniame susitarime.
LURK kviečia pažymint Lietuvos universiteto šimtmetį 2022-uosius paskelbti Universitetų metais ir išnaudoti juos universitetų bei valdžių partnerystės stiprinimui, prašo gerbti ir garantuoti universitetų institucinę autonomiją, savo ruožtu universitetai įsipareigoja garantuoti atskaitomybę visuomenei.
Universitetai taip pat prašo jau 2024 metais užtikrinti 1,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) investicijas mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai, o ateityje „artėti prie 3 procentų nuo BVP“. Kviečiama plėtoti inovacijas, užtikrinti tyrėjų atlyginimų augimą ir sudaryti „tvarias teisines ir materialines sąlygas“ jo didinimui ateityje, taip pat finansavimą atvirai mokslininkų prieigai prie prenumeruojamų duomenų bazių.
Taip pat keliamas reikalavimas inicijuoti būtinus pokyčius, kurie mažintų studentų apmokamam darbui skiriamą laiką „užtikrinant jiems pakankamą finansinę paramą, leidžiančią daugiau laiko skirti studijoms ir akademiniams pasiekimams“, užtikrinti finansinę paramą visiems turintiems teisę į socialines stipendijas.
Rektoriai skatina įvertinti, ar dabartinė priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema nesukuria socialinės atskirties ir neriboja aukštojo mokslo prieinamumo kai kurioms socialinėms grupėms, pasiūlyti galimus sprendimus.
Be kita ko, prašoma užtikrinti tvarų universitetų infrastruktūros finansavimą, taip pat ir tęstinį mechanizmą universitetų bendrabučių renovacijai, studentų gyvenimo sąlygų gerinimui.
Raginama neatidėliotinai parengti naują studijų finansavimo modelį, kuris leistų rengti aukštos pridėtinės vertės specialistus ir skatintų aukštąsias mokyklas ne konkuruoti, o bendradarbiauti. Rektoriai kviečia atlikti universitetų veiklos ekonominį ir socialinį įvertinimą, patvirtinti racionalų norminės universitetinių studijų kainos nustatymo algoritmą.
Prašoma remti studijų tarptautiškumą, prisijungimą prie tarptautinių mokslo ir studijų tinklų, o mokslo projektų administravimo ir vertinimo procesus ir teisės aktus tobulinti atsižvelgiant į mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą.
Taip pat kviečiama sudaryti palankias teisines ir materialines sąlygas užsienio bei grįžtantiems iš užsienio lietuvių kilmės studentams, sukurti planus ir programas jų pritraukimui, šalies aukštojo mokslo pristatymui užsienyje. Prašoma užtikrinti teisinį ir materialinį pagrindą viso gyvenimo studijoms, leisti lanksčiau vykdyti doktorantų priėmimą ir keisti priėmimo taisykles.
Universitetai prašo lengvinti ir sąlygas unikalios mokslinės įrangos įsigijimui, supaprastinant ir patikslinant viešųjų pirkimų procedūras, leidžiant dalyviams paaiškinti, patikslinti pasiūlymus, priimti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, panaikinančias „perteklinį reikalavimą“ dėl mokslo publikacijų.
Norima ir atskirų valstybės investicijų universitetų informacinių technologijų infrastruktūrai, prašoma Ateities ekonomikos DNR plane numatyti lėšas aukštojo mokslo institucijoms skaitmeninių priemonių įsigijimui, remti dėstytojų skaitmeninių, pedagoginių ir didaktinių kompetencijų tobulinimą.
Nacionalinis susitarimas dėl švietimo įtvirtintas naujos centro-dešiniųjų valdančiosios koalicijos susitarime, siekti tokio susitarimo tarp partijų ragina ir prezidentas Gitanas Nausėda.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...
-
Bundesvero generolas: su DHL lėktuvo katastrofa Vilniuje gali būti susijusi Rusija8
DHL krovininio lėktuvo katastrofa prie Vilniaus oro uosto galėjo būti savotiškas testas, kuriuo Rusija mėgina atskleisti Vakarų šalių pažeidžiamumą. ...
-
Ukrainiečiai ir kitąmet Vilniuje viešuoju transportu galės važiuoti nemokamai12
Vilniuje dar metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti sostinės viešuoju transportu. ...
-
Naujiems vadovėliams ministerija papildomai skyrė per 10 mln. eurų ES lėšų1
Naujiems vadovėliams įsigyti papildomai skirta 10,17 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. ...
-
Šauliams perduotas sklypas Prienų rajone
Vyriausybė trečiadienį nutarė perduoti Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) žemės sklypą Prienų rajone, jame ketinama vystyti dronų pajėgumus, įrengti šaudyklą. ...
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...