Daugiau nei milijonas

Šių metų vasario švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakyme nurodoma, kad konsultacijoms skirta iki 1,3 mln. eurų. Lėšos apskaičiuotos pagal bendrą mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių 2020 m. rugsėjo 1 d., skaičiuojant mokiniui po 4 eurus.

"Konsultacijos 1–10, I–III gimnazijos klasės mokiniams organizuojamos nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2020–2021 mokslo metų ugdymo proceso pabaigos, IV gimnazijos klasės mokiniams – nuo 2021 m. vasario 8 d. iki brandos egzaminų sesijos pabaigos", – rašoma ministrės įsakyme.

Akcentuojama, kad mokytojams už konsultacijas apmokama vadovaujantis Darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis. Pavyzdžiui, susitariant dėl papildomo darbo, nustatant priemoką. Taip pat atsižvelgiant į mokytojo darbo valandų, susijusių su konsultacijomis, skaičių, darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašą.

Skundžiasi atlygiu

Socialiniame tinkle "Facebook" paplitusiame įraše piešiama visiškai kitokia realybė.

"Rengiau vienuolika konsultacijų ir už tai – 25 eurai su centais. Kur viešinti, kam rodyti? Tokie įkainiai. Mieli kolegos, ar jūs iš bado mirštate, ar vergijoje gyvenate, kad taip savęs negerbiate, nemylite? Buvo viešai skelbta – ministerija vienam abiturientui skyrė 4 eurus, bet už juos reikia surengti ne mažiau kaip dvylika konsultacijų! Tai reiškia, kad į mano konsultaciją mokinys atsineša 20 centų iki mokesčių! Tada aš savęs klausiu: ar man to reikia? Aišku, kad ne. Viskas. Taškas. Nes tos konsultacijos – papildomas darbas. Jūs turite teisę nenorėti jokių papildomų darbų! Viešinkite šią informaciją visur ir visiems – pirmiausia abiturientams, jų tėvams, savivaldybių klerkams, nes ministrė ir toliau kliedi per "Panoramą" apie dosnią pagalbą abiturientams, apie jų grįžimą į mokyklas. Jie tegul sau grįžta, kur tik nori – į mokyklas, į sporto klubus, barus, bet kuo čia dėti mes, mokytojai? Aš niekur nesiruošiu grįžti, man antrąkart skiepytis reikės birželio 18 d." (kalba taisyta – aut. past.), – socialiniame tinkle cituojami vienos mokytojos žodžiai, neatskleidžiant jos tapatybės.

Kai kurie pedagogai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad už vienuolika konsultacijų jiems sumokėta vos 25 eurai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Prieštaringos reakcijos

Šis įrašas feisbuke sulaukė daugybės pasidalijimų ir komentarų. "4 eurai iki mokesčių už valandos konsultaciją siūlomi visų klasių pedagogams. Prestižas rengti konsultacijas", – ironiškai prie socialiniame tinkle pasidalyto įrašo rašė Dalia.

"Baisi, šlykšti nepagarba mokytojui! Neįmanoma patikėti! Valdantieji į mokytojus valosi kojas! Aš nesu mokytoja, bet verkti norisi, kai paskaitai", – apmaudo neslėpė Jūratė.

"Todėl ir nerengiu konsultacijų, nes ne tik kad padoriai už jas nemoka, – dar ministerijos klerkai sugalvojo, kad konsultacijoje (kad už ją mokėtų) turi dalyvauti ne mažiau kaip penki abiturientai! Linksminamės", – pirštu į piktžaizdę bedė Jolanta.

"Kaip mokytoja, suprantu puikiai ir palaikau! Kaip abiturientės mamai – apmaudu, kad nevyksta konsultacijos. Tai taip ir gyvename..." – savo poziciją išdėstė Bernadeta.

Tačiau tarp komentavusiųjų atsirado ir tokių, kuriems informacija, pateikta įraše, sukėlė neaiškumų. "Neįsivaizduoju, kaip čia tik tiek galėjo išeiti? Rašo: "kam viešinti, kam rodyti", tai pirmiausia turi teirautis savo buhalterijos ar mokyklos administracijos, gal kokia klaida įsivėlė. Viena konsultacija su pasiruošimu "ant popieriaus" apie 12 eurų skirtingai nuo koeficiento gali skirtis. Arba čia tiesiog dezinformacija", – svarstė Dovilė.

"Ne vienoje mokykloje taip – visur klaidos? Mums iš karto pasakė, kiek gausime – apie 2,80 euro už pamoką", – asmenine patirtimi dalijosi Dalia.

"Kalbame tikrai ne apie mažą uždarbį, ypač geriausių mokytojų, bet apie ministerijos ir kitų valdininkų melą, manipuliacijas, nepagarbą, neteisybę, net piktybiškumą. Ir apie labai skirtingas mokinių galimybes gauti gerą išsilavinimą. Beje, mokytojai irgi susipriešinę – einantys baudžiavą – prievarta įdarbinti valstybinių brandos egzaminų (VBE) vertintojais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) vertintojais, konsultacijų už 20 centų vedėjais, jie pyksta ant laisvųjų. Visos paslaugos kainuoja, ir ne padėkos raštą..." – akcentavo Regina.

Paroje neužtektų valandų

Įrašas socialiniame tinkle atkreipė ir Vilniaus "Juventos" gimnazijos lituanistės Lilijos Jankeliūnienės dėmesį.

"Kauno dienos" kalbinta 25-erius metus dirbanti mokytoja neslėpė, kad didžiausia Lietuvos švietimo problema yra pati sistema.

L.Jankeliūnienė pastebi, kad ministerijos pateikti skaičiai apie konsultacijoms skirtas lėšas – kuklūs, nes šią sumą dalijasi daugybė savivaldybių ir valstybinių mokyklų. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Pasak lituanistės, ji neketinanti rengti papildomų konsultacijų, nes krūvis ir dabar itin didelis, o dar joms prisidėjus paroje veikiausiai pritrūktų laiko. Nes įprastoms mokinių konsultacijoms dar mokslo metų pradžioje jai jau buvo skirta 180 valandų. Kiekvienam mokytojui skirtų konsultacinių valandų skaičius, sakė L.Jankeliūnienė, gali skirtis – vienas mokytojas jų gauna daugiau, kitas – mažiau arba negauna išvis. "Konsultacijos nėra paskirstytos konkrečioms klasėms. Jos – pagal individualų kiekvieno mokinio poreikį. Tam tikra dalis tenka ir abiturientams ištisus mokslo metus. Konsultacijas inicijuoja patys mokiniai, jų tėvai arba pasiūlau aš. Tuomet sudarome grafiką su konkrečiu mokiniu ar grupe ir vyksta konsultacijos", – detalizavo lituanistė.

"Aš ir taip turiu konsultacinių valandų, papildomų man nereikia, nes suvokiu, kokia būčiau po aštuonių valandų darbo dienos, jei dar nueičiau į konsultacijas, kurioms finansavimą šiemet skyrė ministrė. Todėl pirmiausia norėčiau kalbėti apie sveiką nuovoką ir idėjos moralumą. Papildomos konsultacijos vyksta po pamokų. Vadinasi, sakykime, abiturientas po visų pamokų dar eina konsultuotis. Ir eina, ko gero, ne į vieno dalyko konsultaciją. Mokytojas irgi – po savo darbų, kurie apibrėžti darbo sutartyje, sakykime, po aštuonių darbo valandų, veda konsultacijas. Negi situacija ministrei ir ministerijai atrodo normali? Kyla klausimas, kokia tiek mokytojo, tiek mokinio darbo diena – dešimt, penkiolika ar 20 valandų? Tokiu atveju aš abejoju ir konsultacijų verte", – požiūrį į situaciją dėstė mokytoja.

Pasak jos, kai kuriose mokyklose mokytojai konsultuoja mokinius, patiriančius mokymosi sunkumų dėl nuotolinio mokymo, jau mėnesį, bet už jas esą vis dar nesumokėta.

L.Jankeliūnienė pridūrė, kad ministerijos pateikti skaičiai apie šiam tikslui skirtas lėšas – kuklūs, nes šią sumą dalijasi daugybė savivaldybių ir valstybinių mokyklų.

"Todėl ir yra tokios sumos – 4 eurai vienam abiturientui už vienuolika konsultacijų. Vienos konsultacijos įkainis – apie 20 centų. Nežinau, kiek yra tiesos, bet tokius duomenis surinkau iš kolegų. Drįstu teigti, kad atlygis mokytojui yra amoralus – bandelė kainuoja daugiau. Jei matyčiau galimybę, gal tomis konsultacijomis aš pasinaudočiau, bet kai toks užmokestis, tai mane žemina ir tapatintis su tokia ydinga švietimo sistema aš visiškai nenoriu", – atviravo pašnekovė.

Taip pat L.Jankeliūnienei kilo klausimas, kokiu principu suskirstyti mokinius, kurie turi mokymosi sunkumų, nes, jos nuomone, vienokių ar kitokių sunkumų dėl nuotolinio mokymo situacijos patiria visi.

"Skaičius neapribotas. Visi mokiniai turi teisę pasakyti, jei turi mokymosi sunkumų, ir mokytojas privalo visus juos priimti", – akcentavo pašnekovė.

Sulaukė skambučių

Lietuvos mokytojų sąjūdžio pirmininkė Rūta Andriuškevičienė patvirtino iš mokytojų bendruomenės pasisakymų sužinojusi, kad kai kurie pedagogai už minėtas konsultacijas gauna labai mažai pinigų arba jų dar negavo ir nežino, kiek gaus.

"Mokytojai man parašė arba skambino ir pasakė, kad jiems buvo pasiūlyta šioms konsultacijoms išnaudoti valandas, skirtas būreliams, kurių jie dėl koronaviruso nevedė. Mokyklos taupo pinigus, joms visai nenaudinga mokėti už tas konsultacijas. Ministerija griežtai nurodo, kad turi būti ne mažiau kaip dvylika konsultacijų. Vienam mokiniui skirta 4 eurai. Taip išeina, kad už vieną mokinį ministerija sumoka 33 euro centus neatskaičiavus mokesčių. Tai sumokėjus mokesčius išeina apie 20 centų. Mokytojai mano, kad tai yra pasityčiojimas", – teigė Lietuvos mokytojų sąjūdžio pirmininkė.

R.Andriuškevičienė patvirtino, kad mokytojai skundžiasi, jog už minėtas konsultacijas gauna labai mažai pinigų arba jų dar negavo ir nežino, kiek gaus.(A. Čivilienės nuotr.)

Pasak jos, mokytojai rašė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) į mokyklas atsiuntė apklausas, kuriose reikėjo užpildyti, kiek yra mokinių, kaip jie susiskirsto po penkis, kokiomis valandomis jiems galėtų būti rengiamos konsultacijos. Paskui mokyklų direktoriai, jos žiniomis, gavo laiškus, kad konsultacijas jau galima rengti. Apie finansavimą, papildomą darbą, viršvalandžius ir apie tai, ar mokytojai sutinka, ar nesutinka, esą niekas jų neklausė.

"Tokios konsultacijos jau yra viršvalandžiai. Darbo kodekse aprašyta, kad valandos kaina didėja. Deja, niekas apie tai nekalba. Jei yra 30 mokinių, tai pagalvokite – šeši srautai po penkis žmones, kur paroje atrasti tiek laiko? Mokytojai juk turi ir darbus taisyti, ir pailsėti, tačiau laiko jokiam kitam gyvenimui, išskyrus mokyklą, kaip ir nelieka", – stebėjosi pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad atsirado tokių mokytojų, kurie rengti konsultacijas mokiniams, patiriantiems sunkumų dėl nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdo, atsisakė, tačiau tai padaryti išdrįso ne visi. Atsisakiusieji tokį savo apsisprendimą argumentavo, kad nenori pyktis su mokyklos administracija.

Problemos – įsisenėjusios

"Konsultacijų, egzaminų, jų vertinimo klausimai nesprendžiami metų metus – mokytojams mokami grašiai. Jau kelerius metus mokytojai atsisako visų viršvalandinių, papildomų darbų, už kuriuos deramai nesumokama. Vadovai nepaaiškina, kiek sumokės, turbūt bando mokėti minimaliai, ir laukia, ką mokytojai sakys. Jei sukels didelę pūgą, galbūt atras dar 50 eurų", – pasakojo R.Andriuškevičienė.

Viskas esą gerokai pašlijo dar tada, kai ankstesnė Vyriausybė 2018 m. pritarė siūlymui įteisinti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Kaip pasakojo Lietuvos mokytojų sąjūdžio pirmininkė, anksčiau mokytojo atlyginimas priklausydavo nuo jo vedamų savaitinių pamokų skaičiaus. Kiekvienas mokytojas, R.Andriuškevičienės, teigimu, tuomet pildydavo atskiras lenteles, kuriose pažymėdavo papildomus darbus. Už juos esą būdavo sumokama papildoma dalis pinigų.

"Kai įteisino etatinį mokytojo darbo apmokėjimo modelį, išėjo taip, kad abiturientų mokytojas dirba tik iki paskutinio skambučio. Paskui mokiniams prasideda baigiamųjų egzaminų sesija, bet tuo tarpu yra konsultacijos. Tai etatinis mokytojo darbo apmokėjimo modelis atėmė iš mokytojų galimybę, kad būtų sumokėta už tą mėnesį, kai jis dirba rengdamas konsultacijas, nes niekas neįskaičiavo laiko, esančio tarp paskutinio skambučio ir baigiamųjų egzaminų. Mokytojui už tą laiką oficialiai nebuvo sumokama, nes pagal terminus, kurie numatyti šiame darbo modelyje, atrodė, kad mokytojai neva nedirba. Mokytojai, supratę, kad jiems už tą laiką nesumoka, o reikalauja, kad jie sėdėtų mokyklose ir rengtų konsultacijas, pradėjo atsisakyti tai daryti", – pasakojo R.Andriuškevičienė.

Kyla klausimas, kokia tiek mokytojo, tiek mokinio darbo diena – dešimt, penkiolika ar 20 valandų?

"Labai abejoju, kad kažkas pasikeis, nebent daugiau mokytojų išgirs, kad ne visi yra tokie avinai ir sutinka dirbti papildomus viršvalandžius už tokius niekinius pinigus. Kai visi iki vieno atsisakys, gal tada ministerija kažką sugalvos. Mokytojų diskusijose daugelis pedagogų rašo, kad vedė dailės pamokas ir mokiniams nupirko popieriaus, guašo ir teptukų, o mokykla pinigų negrąžino. Kol yra tokių mokytojų, kurie rengia konsultacijas už dyką, supirkdami mokiniams priemones, kam tada reikia mokėti?" – retoriškai klausė pašnekovė.

Ministerijos atstovai: to negali būti

ŠMSM neigia, kad mokytojams už papildomas konsultacijas gali būti mokami centai.

"Lėšos konsultacijoms skaičiuotos po 4 eurus visiems 337 tūkst. mokinių, kurie ugdomi pagal bendrojo ugdymo programas. Tačiau mokykla šias lėšas naudoja ne visiems mokiniams, o tik patiriantiems sunkumų dėl nuotolinio ugdymo. Todėl ir reali suma, kuri skiriama mokytojui, negali būti 4 eurai ar juo labiau 20 centų. Vertinta, kad maždaug 17 eurų galėtų būti mokama mokytojui už konsultaciją su pasiruošimu: tai suma, kuri galėtų būti mokama (neatskaičiavus mokesčių) matematikui, kurio pareiginės algos koeficientas yra 8,2. Tačiau tikslus apmokėjimas priklauso nuo konkrečių rodiklių. Tačiau niekaip negali būti mokama 25 eurai už vienuolika konsultacijų", – tikino ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento vyriausioji specialistė Sandra Valavičiūtė.

Ministerijos atstovų teigimu, konkrečią tvarką, kaip skirtos lėšos mokamos, esą nustato mokyklos vadovas, jeigu nenustatyta savivaldybės lygiu. (Asociatyvi Vilmanto Raupelio nuotr.)

Ji pridūrė, kad suma, skirta vienam mokiniui, anaiptol nereiškia, kad jeigu bus rengiama konsultacija penkiems mokiniams, o kita – dešimčiai mokinių, jų įkainiai bus kiti. Šis koeficientas esą pasirinktas tam, kad būtų išdalytos turimos lėšos ugdymo įstaigoms proporcingai, atsižvelgiant į mokinių skaičių. Šios lėšos, ŠMSM atstovės teigimu, skirtos papildomoms mokytojų darbo valandoms apmokėti, kai konsultacijos rengiamos viršijant įprastą mokytojo darbo krūvį. "Kadangi konsultacijos yra išties papildomas darbas mokytojams, dėl to skirta ir papildomų lėšų. Tačiau tai nereiškia, kad reikia dirbti po keliolika valandų per parą. Konsultacijos teikiamos pagal galimybes, susitarimus mokykloje", – paaiškino ŠMSM atstovė.

Konkrečią tvarką, kaip skirtos lėšos mokamos, esą nustato mokyklos vadovas, jeigu nenustatyta savivaldybės lygiu. "Pinigai vasario mėnesį paskirstyti savivaldybėms. Jų buvo paprašyta gautas lėšas paskirstyti švietimo įstaigoms, kurios įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, taip pat nevalstybinėms švietimo įstaigoms, kurioms mokymo lėšos skiriamos per konkrečią savivaldybę", – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad dėl konsultacijų teikimo papildomų darbo sutarčių su mokytojais sudaryti esą nereikia.

Kaip teigė S.Valavičiūtė, sąlyga, nuo kada iki kada galima naudoti šias tikslines lėšas, galioja visoms mokykloms. Konsultacijų pradžią, grafiką, skaičių nusistato kiekviena mokykla pagal mokinių poreikį ir gautas lėšas. Visos mokyklos konsultacijas gali organizuoti, arba, jei konsultacijų poreikio nėra, jų atsisakyti. Tačiau, ŠMSM atstovės turimais duomenimis, lėšų atsisakiusių ir konsultacijų nerengiančių mokyklų šalyje nėra.

Pasiteiravus, kaip nusprendžiama, kurie mokiniai turi sunkumų dėl nuotolinio mokymo ir jiems reikia papildomų konsultacijų, o kuriems – ne, teigta, kad šį klausimą sprendžia steigėjas ir mokykla. ŠMSM kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių metų pradžioje parengė Problemų, kylančių mokiniams dėl nuotolinio mokymo, identifikavimo ir pagalbos suteikimo algoritmą. Jame numatyta, kaip nustatyti problemą, kokią pagalbą vaikui suteikti. "Mokytojas yra arčiausiai mokinių ir kasdien juos ugdydamas nuotoliniu būdu mato, kuriems mokymosi rezultatai suprastėjo dėl įvairiausių priežasčių. Mokytojams tariantis su mokyklos Vaiko gerovės komisija priimami tinkami sprendimai", – aiškino S.Valavičiūtė.

ŠMSM atstovės teigimu, nėra taip, kad absoliučiai visi klasės mokiniai negebėtų įsisavinti dėstomos medžiagos ir jiems visiems reikėtų papildomų konsultacijų.

Pasiteiravus, ar jau matyti realus papildomų konsultacijų mokiniams, patiriantiems sunkumų dėl nuotolinio mokymo per pandemiją, rezultatas, teigta, kad ministerija šių metų pradžioje atliko mokyklų apklausą, kiek mokinių patiria mokymosi sunkumų. Jos metu esą buvo išsiaiškinta, kad tokių vaikų, kuriems reikia papildomos pagalbos, o mokyklos tuo metu jos negalėjo suteikti, yra apie 25 tūkst. Todėl buvo sudarytas pagalbos priemonių paketas. Viena iš šių priemonių – papildomų konsultacijų galimybė. "Ne paslaptis, kad ugdymo planuose esamų valandų skaičius mokinių mokymosi poreikiams tenkinti nedidelis, todėl papildoma parama mokiniams yra reikalinga ir pagrįsta", – kalbėjo S.Valavičiūtė.

Kovo mėnesį skelbta, kad ŠMSM prašymu Vyriausybė skyrė papildomus 390 tūkst. eurų mokinių, pasirinkusių laikyti brandos egzaminus ir dėl COVID-19 pandemijos patyrusių mokymosi praradimų, tiesioginių konsultacijų išlaidoms kompensuoti.

Klausiant dėl 2018 m. ankstesnės Vyriausybės įteisinto etatinio mokytojo darbo apmokėjimo, apie kurį pasakodama Lietuvos mokytojų sąjūdžio pirmininkė paminėjo, kad tai užkirto kelią mokytojams gauti papildomą užmokestį už tam tikrus atliktus darbus, ŠMSM atstovė tikino, kad mokytojų darbo apmokėjimo sistema ir etato sandara nuo 2018-ųjų yra nuolat tobulinama, pasitelktos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos.

"Mokytojams už visus darbus turi būti apmokama, atlyginimas skaičiuojamas ne už mokslo metus, o už visus kalendorinius metus, kaip ir kiekvienam darbuotojui. Papildomomis lėšomis, kurias Vyriausybė skyrė iš rezervo, mokytojams šiais metais bus apmokamos konsultacijos pasibaigus abiturientų mokslo metams, iki egzaminų sesijos pradžios. Už egzaminų vertinimą ir su pasirengimu egzaminams susijusius darbus mokytojams taip pat atlyginama papildomai", – dėstė ji.