Viena priežasčių, kodėl į darbo rinką ateinantis jaunimas turi gana neblogą teorinį išsilavinimą, bet visiškai neturi supratimo, kas yra praktinis darbas, anot verslo atstovų, yra ta, kad darbdaviai, aukštosios mokyklos ir absolventai tą pačią problemą suvokia skirtingai. Verslo manymu, pirma praktinė patirtis turėtų būti gaunama ne pradėjus dirbti, o dar bestudijuojant. Permainų švietimo ir mokslo srityje žadantis viceministras sako, kad visiems abiturientams ateityje tikriausiai bus privalomi užsienio kalbos ir matematikos egzaminai, praneša „Panorama“.

Brėžiamų gairių, scenarijų ar planų, kaip padaryti taip, kad jaunimas po studijų iškart būtų tinkamas darbdaviams ir dėl to mažėtų jo nedarbas, – ne viena ir ne dvi. Tačiau profesionalių darbuotojų verslui stinga, o jaunų bedarbių šalyje – apstu.

Pernykštis tyrimas 9-iose pasaulio šalyse parodė, kad dėstytojų, studentų ir įmonių supratimas apie įgūdžius ir karjeros perspektyvas – gerokai skiriasi.

Kas antras jaunuolis nenutuokia, kokio atlyginimo gali tikėtis; kas antras nemano, kad studijos pagerino galimybes įsidarbinti. Beveik pusė darbdavių sako, kad būtent praktinių žinių neturėjimas trukdo priimti jaunimą, nes be įgūdžių dažnai jis gali net pakenkti – ne ta kokybė, didesnės darbo sąnaudos, prasilenkimas su terminais.

„Tačiau studijų organizatoriai kur kas geriau apie save manė. Net 72 proc. studijų organizatorių manė, kad rinkos dalyviai yra tinkamai parengti. Reiškia, tas atotrūkis tarp 42 ir 72 proc. yra viena iš pagrindinių problemų“, – sako „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris.

„Toks keistas reiškinys – švietimo institucijos nematuoja, kiek yra teorijos ir kiek yra praktikos jų mokymo kurse. Jie matuoja kontaktines valandas ir savarankiško darbo valandas, kas gali būti vien teorija.

Pirma praktinė patirtis turėtų būti ne atėjus, įsidarbinus, o kažkur dar studijų procese. Labai norim, kad aukštosiose mokyklose to atsirastų daugiau“, – tvirtina asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.

Verslas norėtų ne tik daugiau praktikos studijuojančiam jaunimui, bet ir apskritai daugiau dėmesio technologijų dalykams. O bankų atstovai siūlo ateityje vidurinėse mokyklose įtvirtinti finansinio raštingumo discipliną.

Švietimo ir mokslo viceministras sutinka, kad kai kurių pagrindų nei vidurinėje, nei aukštojoje nėra suteikiama.

„Siūlome tolti nuo to vadinamo profiliavimo modelio, 2015 m. įvesti privalomą užsienio kalbos egzaminą baigiant vidurinę mokyklą, kaip slenkstį, be kurio negausi atestato. Ir taip pat matematikos egzaminą, be kurio neįstosi į aukštąją mokyklą, išskyrus menų. Ir manome, kad matematikos egzaminas turėtų būt visuotinis ir privalomas nuo 2016 m.“, – teigia švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Verslo, ministerijų, jaunimo, valstybės įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai forume „Konkurencinga Lietuvos ateitis“ sakė, kad tokios diskusijos paplitusios Vakaruose, ypač Skandinavijoje, nes išsikalbėjus, kartais kas nors produktyvaus iš to išeina.