- Gintarė Kavaliauskaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmokų biudžete jau susidarė milijoninis deficitas. Klausimą ministerija žada kelti į Vyriausybę ir Seimą.
Vitalijus – komunikabilus, todėl darbas su žmonėmis jam vienas malonumas. Darbo atmosfera draugiška, o ir užsidirba nemažai.
„Geri arbatpinigiai, gera darbo atmosfera čia. Vadovė labai faina, suteikia geras darbo sąlygas“, – kalbėjo padavėju dirbantis Vitalijus.
Vitalijui tik 24-eri, o jau pakeitė 14 darbų. Visgi vaikinas įsitikinęs, kam gi sėdėti viename darbe, jei gali išbandyti save ir kitose srityse.
„Man asmeniškai tai yra senas požiūris, kur jei tu įsidarbinai, tai dirbk visą gyvenimą. Manau, kad turi ieškoti savęs, pradirbti daug darbų. Daug „suvalgyti“, kad žinotum, ko tau reikia ir kas esi gyvenime“, – įsitikinęs Vitalijus.
LNK stop kadras.
Tačiau save randa ne visi. Nedarbo lygis šalyje siekia beveik 9 proc., o ieškančiųjų darbo – 9 tūkst. daugiau nei pernai.
„Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruota 157 tūkst. bedarbių, iš jų apie 81 tūkst. bedarbių gauna nedarbo draudimo išmoką“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Bedarbiams kitų metų biudžete numatyta apie 500 mln. eurų. Daugiau bedarbių reiškia ir susidariusį nedarbo socialinio draudimo deficitą.
„2025 metais bus apie 28 mln. eurų“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas.
LNK stop kadras.
Deficitą greičiausiai teks dengti iš kitų pinigų, skirtų pensijai, ligos ar motinystės išmokoms. Ministerijai kyla klausimas, kodėl bedarbių daugėja? Viena priežasčių – įtariamas piktnaudžiavimas išmokomis, ypač tarp jaunimo. Nedarbo išmoka maksimaliai mokama devynis mėnesius, tačiau kas tris mėnesius jos suma mažėja. Detaliai išnagrinėję išmokos sistemą, jos gavėjai naudojasi teikiamais privalumais.
„Jaunimas pasiima vadinamą grietinėlę pirmus 2–3 mėnesius. Dažniau keičia darbus, jie tiesiog pasinaudoja įstatymo leidžiama garantija, turėdami pakankamą draudimo stažą, kad gautų 2–3 mėnesių nedarbo socialinio draudimo išmoką“, – aiškino V. Kalinauskas.
Laisvų darbo vietų yra apie 16 tūkst., tačiau daugiausiai jų – pramonės srities įmonėse. Darbdaviai sako stebintys panašias tendencijas. Jaunimas viename darbe ilgai neužsibūna.
„Jaunimo lūkesčiai dėl atlyginimo yra gana aukšti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė–analitikė Eglė Stonkutė.
Dažnas renkasi bedarbio išmoką, nes pašalpos suma mažai skiriasi nuo minimalaus atlyginimo. Be to, bedarbiams taikomos ir lengvatos, pavyzdžiui, šildymo.
„Santykinai šiek tiek daugiau pinigų matomai atrodo geresnė versija, negu taip įsivaizduojant dirbti nuo aštuonių iki penkių, kaip yra įpratę šiek tiek vyresni darbuotojai“, – svarstė E. Stonkutė.
LNK stop kadras.
Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su darbdaviais, taigi, darbo ieškantys pasiūlymų sulaukia. Du kartus per metus jų atsisakę, išmokos netenka. Vis dėlto, ir tokiu atveju sugeba rasti išeičių.
„Girdime, kad iš Užimtumo tarnybos atsiųsti kai kurie darbuotojai prašo tiesiog pasirašyti, jog yra netinkami darbui tam, kad galėtų toliau likti Užimtumo tarnyboje“, – tvirtino darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė.
Pramonininkų konfederacijos ekonomistė atskleidžia ir dar vieną piktnaudžiavimo būdą.
„Piktnaudžiauja ir sveikatos išmokomis, tai yra biuleteniais. Juos išsiima gana lengvai, gana greitai, jų ima santykinai daugiau nei vyresniosios kartos darbuotojų. Į tą greičiausiai reikėtų atkreipti dėmesį“, – įsitikinusi E. Stonkutė.
Ministerijai daugiausiai nerimo kelia asmenys, nedarbo išmoką gaunantys pakartotinai.
„8 proc. išmokų gavėjų, pasinaudoja daugiau kaip keturis kartus per penkerius metus“, – teigė V. Kalinauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Su profesinėmis sąjungomis šis klausimas aptartas Trišalėje taryboje. Svarstyta, ar nederėtų išmoką mažinti, galbūt mokėti trumpesnį laiką. Lietuvos verslo atstovai tikina, kad bedarbių būtų mažiau, jei Lietuva daugiau investuotų į darbuotojų perkvalifikavimą.
„Lietuva yra Europos Sąjungos pabaigoje. Skiriame nepakankamai, todėl logiška būtų galvoti apie aktyvesnį darbuotojų perkvalifikavimo mokymą, daugiau lėšų skirti būtent šiai funkcijai“, – nurodė verslo konfederacijos generalinis direktorius Emilis Ruželė.
Nemažai jaunų žmonių, kaip teigia E. Ruželė, darbo neranda būtent dėl įgūdžių stokos. Kvalifikacijos kėlimo mokymai padėtų ne tik rasti darbą, bet ir išvengti atleidimų.
„Jeigu pašalpos kažkuria prasme būtų labiau siejamos su dalyvavimu mokymuose, perkvalifikavime, tai galbūt būtų vienas iš būdų spręsti egzistuojančias problemas“, – įsitikinęs E. Ruželė.
Ministerija žada peržiūrėti išmokų skyrimo tvarką ir prireikus teikti įstatymo pataisas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...