- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tobulinant privačių operatorių valdomą gyventojų perspėjimo mobiliaisiais tinklais sistemą, ji galėtų pereiti į valstybės rankas ir tapti kritine infrastruktūra, sako vidaus reikalų viceministras.
Pasak Vitalijaus Dmitrijevo, sistemą perėmus valstybei ji būtų tobulinama.
„Matau, kad mums reikės prieiti prie tos išvados, kad šita sistema turėtų patapti valstybės kritine infrastruktūra, kad valstybė ją ir valdytų, (...) iš esmės pakeltų ją į šiek tiek aukštesnį lygį“, – praėjusią savaitę Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete teigė V. Dmitrijevas.
Viceministras parlamentarams pristatė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą iki 2030 metų. Joje numatyta tobulinti centralizuotą sirenų sistemą bei įsigyti 275 naujas sirenas, sukurti ir į bendrą gyventojų perspėjimo sistemą integruoti mobiliąją programėlę.
„Sistemą planuojame atnaujinti. Šiai dienai vyksta diskusija su ekspertais ir techniniais žmonėmis, kurie teikia savo siūlymus“, – kalbėjo jis.
Pasak V. Dmitrijevo, iki šiol gyventojų perspėjimas dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės buvo orientuotas į 17 arčiau Baltarusijos esančių Lietuvos savivaldybių, o likusi šalies dalis dar „nepakankamai padengta perspėjimo sistemomis“.
„Dvylika jos (perspėjimo sistemos – BNS) veikimo metų parodė, kad taip, trikdžių yra, bet privatus tiekėjas šitą paslaugą dabar teikia ir mes norime, kad ji veiktų geriau“, – tikino V. Dmitrijevas.
Paskutinį kartą gyventojų perspėjimo sistema tikrinta kovą, simuliuojant avariją Astravo jėgainėje. Tuomet gyventojai girdėjo sirenų gausmą, į mobiliuosius telefonus gavo perspėjimo pranešimus.
Viceministro teigimu, VRM apklausa parodė, kad perspėjamąsias SMS žinutes gauna 67 proc. gyventojų, o tai rodo, jog sistema veikia. Tačiau, pasak jo, dėl įvairių priežasčių sistemos trikdžiai fiksuojami po kiekvienų pratybų.
„Po kiekvienų pratybų irgi dažnai susiduriame su tuo, kad tenka pasiaiškinti, kodėl nesuveikė sistema, pavyzdžiui, viename ar kitame regione arba valdant vienam ar kitam operatoriui. Yra labai skirtingos priežastys“, – kalbėjo V. Dmitrijevas.
VRM parengtoje programoje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys bei konkrečios priemonės iki 2030 metų, jų finansavimo poreikiai.
Pasak viceministro, programoje yra septyni prioritetai: priedangų infrastruktūros, perspėjimo sistemų plėtra, krizių valdymo ir civilinės saugos bei sveikatos sistemos atsparumo didinimas, pagalbos komandų formavimas, mokymo pajėgumų stiprinimas, pasirengimas Astravo elektrinės galimai avarijai.
Programa siekiama išplėtoti priedangų tinklą, kad miestuose galėtų pasislėpti 60 proc., o rajonų – 40 proc. gyventojų.
Be to, VRM siekia parengti nacionalinį gyventojų evakavimo planą. Jos skaičiavimu, visai programai reikės apie 243 mln. eurų.
Kritine infrastruktūra laikomi nacionaliniam saugumui strategiškai svarbūs energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kariniai objektai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras2
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai17
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno pajudės per 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus14
Iš Kauno į Ukrainą ketvirtadienį pajudės daugiau nei 30 automobilių, skirtų prieš Rusijos agresiją kovojančios šalies kariams. ...
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...
-
Lietuva spindi Kalėdų šviesoje: žvilgtelėkite į nuostabiai papuoštus tautiečių namus3
Šventinis laikotarpis Lietuvoje tampa vis įspūdingesnis – švytinčios sodybos šiemet sulaukia lankytojų ne tik iš aplinkinių miestų, bet ir iš visos šalies. Vienas pirmųjų Kalėdų šviesų entuziast...
-
Prie pagrindinės Kauno eglės – lankytojų antplūdis: kalėdinės nuotaikos ir dovanų džiaugsmai6
Pasivaišinę kalėdinėmis vaišėmis kauniečiai ir miesto svečiai patraukė į Vienybės aikštę, kurioje šiemet stovi pagrindinė Kalėdų eglė. Kalbinti miestiečiai pasidalijo, ir kaip švenčia gražiausias metų &scaro...
-
Lietuva reiškia užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano lėktuvo aukų šeimoms
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos vardu trečiadienį išreiškė užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo aukų šeimoms. ...
-
Senelis Kalėda apie šventes Kaune: šiemet elniams buvo sunku nusileisti ant stogų7
Per Kalėdas rezidenciją prie pagrindinės Kauno eglės atidaręs Senelis Kalėda atskleidė, kad po dovanų dalybų nakties dar nemiegojo, tačiau jam stebuklingą naktį pavyko aplankyti visus vaikus. Tiesa, kadangi šiemet sniego nebuvo, roges tempia...
-
Per šventes aukos paramos fondams išauga, bet aukojimas mažėja1
Besibaigiančių metų šventės Lietuvos paramos ir labdaros fondams – vienas intensyviausių laikotarpių, kai žmonės aukoja daugiau nei įprastai, tačiau aukojimo tendencijos prastėja, BNS sako šių organizacijų atstovai. ...