Neabejoju BBC televizijos kanalo žiūrėjimo nauda. Vis dėlto siūlyčiau žiūrėti ir klausyti įvairius anglakalbius televizijos kanalus bei radijo laidas. Akcentų ir tarmių įvairovė padeda išvystyti tikrai gerus užsienio kalbos supratimo įgūdžius. Beje, netgi BBC radijas juda įvarovės kryptimi. Versdami reportažus užsienio kalba, jie taiko gan įdomų metodą – išverčia juos į anglų kalbą, pasitelkdami žmogų, kuris kalba su šalies, iš kurios yra reportažas, akcentu.

Internete yra tikrai nemažai tinklalapių, siūlančių pasiklausyti pokalbių, išryškinančių angliškos ir amerikietiškos tarties skirtumus. Yra tinklalapių, kuriuose anglų kalbos mokomoji medžiaga pateikta taip, kad angliški dialogai yra įgarsinti skirtingų šalių atstovų, netgi ir lietuvių. Tai yra puiki galimybė ištyrinėti ne tik įvairius angliškus dialektus, bet ir kitų tautų atstovų anglų kalbos tarties ypatumus.

– Esate korepetitorė. Į jus dažniausiai kreipiasi vidutinių ir aukštesnių gabumų moksleiviai, kurie nori pagilinti savo žinias, ar moksleiviai, kuriems anglų kalba yra neįkandama.

– Į mane kreipiasi labai įvairių gabumų moksleiviai. Anglų kalbos įvaldymas yra tiesiogiai proporcingas norui ir ryžtui išmokti kalbą. Per ilgametę korepetitorės darbo patirtį nesutikau nė vieno žmogaus, nepaisant jo amžiaus, gabumų, ankstesnių užsienio kalbos mokymosi patirčių, kuris nebūtų išmokęs anglų kalbos, jei jis iš tiesų norėjo ir sistemingai dirbo. Mokinių gabumai iš tiesų labai ryškiai nesiskiria, tačiau kodėl vienodai su visais dirbant pasiekiami labai skirtingi rezultatai? Tai susiję su mokinio motyvacija, darbštumu, pareigingumu ir tik paskutinėje vietoje paminėčiau gabumus. Beje, galiu nudžiuginti tuos, kurie galvoja, kad nėra labai gabūs užsienio kalboms. Iš patirties galiu pasakyti, kad itin gabūs mokiniai labai dažnai stokoja gebėjimo disciplinuotai, atsakingai dirbti ir dėl to vidutinių gabumų, bet darbštūs, atsakingi mokiniai pasiekia geresnių rezultatų. Anglų kalba įkandama visiems, tik tam reikia skirti pakankamai laiko. Anglų kalbos neišmoksi per savaitę, ar 30 dienų, kaip skelbia viena užsienio kalbų vadovėlių serija.

– Vyrauja nuomonė, kad moksleiviai, kurie lankosi pas korepetitorius, mokykloje tam dalykui pradeda skirti mažiau dėmesio, kadangi žino, jog visas spragas, jei prireiks, užpildys kartu su papildomu mokytoju. Ar pritariate šiai nuomonei?

– Manau, kad į šį klausimą turėtų atsakyti moksleiviai. Jei iš tiesų vyrauja tokios tendencijos, liūdna. Aš visad raginu savo mokinius aktyviai ir sąmoningai dalyvauti anglų kalbos pamokose mokykloje ir nesivadovauti neigiamu ar skeptišku nusistatymu prieš mokytoją. Neretai savo privačių mokinių netgi prašau atskaitomumo už tai, kokius darbus jie atlieka mokykloje, ir patariu, kaip sėkmingiau atlikti darbus pamokų metu.

– Dažnai manoma, kad šiuolaikinis jaunimas labai lengvai anglų kalbą išmoksta savaime, nes žiūri animacinius filmukus, klauso užsienio atlikėjų muzikos. Ar tai iš tikrųjų gali padėti paaugliams prasilaužti? Juk filmukuose dažnai kalbama slengu, tad taip galima tobulinti nebent šnekamąją kalbą.

– Neabejoju animacinių ir meninių filmų bei užsienio muzikos klausymo nauda mokantis užsienio kalbos. Vadovaujuosi principu "ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi", net jei tai būtų keli slengo žodžiai. Ar tai yra blogis juos žinoti? Žinoma, kad ne.

Jei kalbėtume rimčiau, filmų ir kompiuterinių žaidimų nauda mokantis užsienio kalbos yra tiesiogiai susijusi su jų turiniu ir asmens gebėjimu panaudoti matomą, girdimą informaciją mokymosi tikslais. Jei žiūrėdamas filmą nepatingėsi išsiaiškinti nežinomų žodžių ir juos įsiminti, filmą žiūrėjai ne veltui. Kai kuriais atvejais netgi ir pasyvus filmo anglų kalba žiūrėjimas yra labai naudingas, nes padeda be didelių pastangų įsiminti tam tikras pasikartojančias frazes ar sakinių struktūras. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad tik žiūrint filmus ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus anglų kalbos neišmoksi. Tam reikia sistemingo darbo.

– Koks būtų geriausias būdas laisvalaikiu vaikams ir paaugliams pagilinti savo žinias, nesėdint prie vadovėlių?

– Bendrauti su anglakalbiais per skaipą, keliauti po anglakalbes šalis ar vykti į anglakalbes stovyklas. Vadovėliu turėtų būti tik kompasas, leidžiantis pasitikrinti, ar judama teisinga kryptimi.

– Jūsų nuomone, ar yra kalboms negabių žmonių? Galbūt tiesiog ne visiems tinkama vienoda mokymo metodika?