Vilniuje ir Kaune liks tiek pat apygardų

Rinkimų organizatoriai atsisako planų per ateinančius Seimo rinkimus vieną apygardą iš Kauno perkelti į Vilnių. Tačiau tai gali būti įgyvendinta rengiantis 2016 m. Seimo rinkimams.

Pasiūlyta perkelti

Praėjusią žiemą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė siūlymą dėl gyventojų skaičiaus pokyčių įgyvendinti vieną gana radikalią idėją – Kaune sumažinti vienmandačių apygardų skaičių nuo aštuonių iki septynių, o Vilniuje pagausinti nuo dešimties iki vienuolikos.

Vienmandačių apygardų ribų ir rinkėjų skaičiaus jose nustatymas yra, pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, vienas svarbiausių pasirengimo Seimo rinkimams darbų.

Lietuva suskirstyta iš viso į 71 apygardą. Vilnius padalytas į dešimt, Kaunas – į aštuonias apygardas.

Rinkėjų skaičius apygardose turi būti kiek įmanoma vienodesnis. Per pastaruosius kelerius metus Kaune gyventojų sumažėjo, o Vilniuje – truputį padaugėjo. Be to, vienai iš sostinės apygardų priskirti visi užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kurių pastaruoju metu irgi gerokai pagausėjo.

„Dėl demografinių procesų netolygumo rinkėjų skaičius mūsų miestuose ir rajonuose keičiasi nevienodai ir rinkimų apygardų ribas artėjant eiliniams rinkimams tenka peržiūrėti taip, kad rinkėjų skaičius atitiktų įstatymo reikalavimus“, – pabrėžė VRK ir paskelbė idėją perkelti vieną apygardą iš Kauno į Vilnių.

Nenori sumaišties

Tačiau dabar šis pasiūlymas jau atmestas. „Numatoma apygardų ribas pakeisti tik nedaug“, – pranešė VRK.

Z.Vaigauskas paaiškino, kad, likus vos šimtui dienų iki balsavimo, jau nebėra galimybių kardinaliai keisti apygardų ribas ar perkelti ištisas apygardas iš vieno miesto į kitą. Pasak VRK vadovo, partijos ir kandidatai jau seniai žino apie esamas apygardas, iš anksto jose rengiasi rinkimams. „Todėl prieš pat rinkimus protinga tik šiek tiek pakoreguoti apygardų ribas, stengiantis atitikti įstatymo reikalavimus, kad jose gyventų kiek įmanoma vienodesnis skaičius rinkėjų“, – teigė jis.

„Priešingu atveju būtų sukelta sumaištis ne tik kandidatų, bet ir dalies rinkėjų galvose“, – pridūrė VRK pirmininkas.

Z.Vaigauskas pripažino, kad dėl nevienodo gyventojų skaičiaus dalyje apygardų bus kiek mažiau rinkėjų nei vidurkis, dalyje – kiek daugiau.

Tačiau VRK vadovas neatmetė, kad netrukus po spalį įvyksiančių Seimo rinkimų VRK vėl peržiūrės visą apygardų sąrašą ir galbūt pateiks viešai svarstyti pasiūlymą radikaliau keisti jų ribas. Viena iš galimybių – Kaune pamažinti apygardų skaičių, Vilniuje – padidinti.

„Tuomet bus likę ketveri metai iki kitų Seimo rinkimų, todėl bus galima ramiai pasvarstyti įvairias galimybes, kaip užtikrinti vienodą rinkėjų skaičių apygardose. Apsispręsti dėl galimų reformų bus galima likus maždaug metams iki 2016-ųjų Seimo rinkimų, o formalų sprendimą priimti – visai jiems priartėjus“, – dėstė Z.Vaigauskas.

Pakoreguos apylinkių ribas

Bet jau ir prieš dabartinius Seimo rinkimus numatoma pakoreguoti nemenkos dalies apylinkių ribas.

„Remiantis gautais savivaldybių pranešimais, yra parengtas projektas “Dėl rinkimų apylinkių ribų Akmenės, Alytaus miesto, Anykščių, Elektrėnų, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių, Klaipėdos miesto, Kretingos, Kupiškio, Marijampolės, Pakruojo, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Plungės, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių miesto, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Visagino, Zarasų savivaldybių teritorijose pakeitimo", – pranešė VRK.

Tačiau apygardų skaičius miestuose bei rajonuose išliks toks pat, koks buvo ir per 2000–2008 m. vykusius Seimo rinkimus.

Pagal įstatymą rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus vidurkio. Skaičiavimai pagal Gyventojų registro šių metų sausio 1-osios duomenis rodo, kad vidutinis rinkėjų skaičius apygardoje bus apie 36,8 tūkst. Tai reiškia, kad vienoje sudarytoje apygardoje rinkėjų pagal įstatymą gali būti nuo 29,4 tūkst. iki 44,1 tūkst.

Beje, palyginti su pastaraisiais, 2008-ųjų, Seimo rinkimais, vidutinis rinkėjų skaičius vienoje apygardoje sumažėjo daugiau kaip tūkstančiu. Tuomet jų buvo beveik 38 tūkst.

Rinkimų apygardų detalus sąrašas turi būti patvirtintas per artimiausias dvi savaites.

Seimo rinkimai vyks spalio 14 d.


Šiame straipsnyje: rinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Pikasas2

Pikasas2 portretas
Prisiminiau tą pavyzdį todėl, kad ir VRK darbe galima pastebėti nuolat pilamą vandenį ant tokių ir panašių “ostapų benderių” malūno. Vienaip elgtasi, kai buvo siekta leisti rinkimuose dalyvauti V.Adamkui su garsiomis “šlepetėmis po lova” ir kitu atveju, kai panorėta užblokuoti teisę dalyvauti rinkimuose profesorei Liucijai Baškauskaitei, kuri su savo šeima kelis metus gyveno Lietuvoje ir dirbo Vytauto Didžiojo universitete aukštose pareigose. Vieną dieną iš šios galimos kandidatės buvo paimtas 1000 litų mokestis ir išduoti blankai rinkiminiams parašams, o kitą dieną rinkti parašus uždrausta, tačiau įmokėta suma taip ir nebuvo grąžinta. Nors ta suma nebuvo išskirtinai didelė, tačiau pasityčiota viešai buvo iki soties. O juk būtent L.Baškauskaitė sugebėjo puikia anglų kalba prasiveržti į Pasaulio telestočių eterį kraupią Sausio 13-os dienos naktį. Galima būtų ilgai vardinti įvairias kreivas Z.Vaigausko iniciatyvas ir blasavimus VRK, kurie su demokratiniu progresu buvo niekaip nesusiję. Todėl labai keistas atrodė šio asmens paskyrimas naujai keturių metrų kadencijai VRK vadovo poste. Kokių dar manipuliacijų sulauksime iš Z.Vaigausko? – kol kas galime tik spėlioti. Tačiau dėl vienos, nuolat linksniuojamos žiniasklaidos puslapiuose, noriu kategoriškai paprieštarauti. Tai priekaištai dėl balsų skaičiaus klastojimo, kompiuterių duomenų falsifikavimų ir pan. Tokiais paistalais bandė naudotis pralaimėję kandidatai, tačiau tai nesusiję su realybe. Jei kokiai K.Prunskienei ar A.Paulauskui teko ašaras braukti, tai dėl to tikrai nebuvo kalti “užlūžę kompoiiuteriai” ar Kaune naktį paskutinę valandą sufalsifikuoti rezultatai. Tokie teiginiai yra visiškai absurdiški tiems, kurie bent kiek susipažinę su skaičiavimo tvarka ir duomenų perdavimo būdais. Rinkimų apylinkėse surenkami įvairių stebėtojų duomenys telefonais nedelsiant perduodami į partines būstines ir netgi vieno balso paklaida negali likti nepastebėta. Rinkimų rezultatų apskaitos blankai turi reikiamus antspaudus, ant jų pasirašo įvairių politinių jėgų atstovai – rinkiminių komisijų nariai ir stebėtojai, tad bet koks,net mažas bandymas falsifikuoti galibūti pastebėtas ir tai grėstų teismine atsakomybe. Sudėtingesnė situacija būna už balsavimo patalpos ribų. Jau priešlaikiniuose balsavimuose paštuose kartais pasirodo “mėlynanosių” , kurie netgi pirmos balsavifmo dienos ryta laukia ir tikisi, kad pavyks parduoti savo balsą už alkoholio kainą. Pasitaikydavo atvejų, kai net rinkimų dieną netoli rinkimų būstinių tokie pardavinėjimai buvo užfiksuoti. Nemanau, kad tokie pavieniai atvejai galėtų labiau įtakoti rinkimų rezultatus. Vežioti rinkėjus nemokamai autobusais, juos įvairiai “pamaloninant”, jau uždrausta. Tad galima patikinti, kad visi kandidatai, kurie jau buvo prastai pasirodę savo politinėje veikloje ar kitur, su nerimu laukia rinkimų dienos. Tai būna tas momentas, kai kiekvienas pilietis – rinkėjas turi realią progą dalyvauti realioje politikoje , sprendžiant mūsų šalies ateitį. Vertėtų tokia proga aktyviai pasinaudoti. Siūlau netikėti visokiais pasakoriais apie rinkimų klastojimą ar išankstinę lemti. Kiekvieno rinkėjo balsas, kur jis bebalsuotų – Lietuvoje ar užsienio atstovybėse yra labai svarbus, galintis lemti rinkimų rezultatus. Sėkmės pasirenkant.

Pikasas

Pikasas portretas
• SEIMO RINKIMAI – KLASTOTĖ AR SVARBI REALYBĖ? Jau eilę metų pastebiu įvairių nuomonių apie galimus rinkimų klastojimus. Siūlau pasiaiškinti, kas galėtų būti tiesa ir kas – tik naivūs populistiniai pramanai. Vargu ar galėčiau labai tiksliai įvardinti Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) funkcijas, tačiau yra akivaizdu, kad ši komisija dirba taip, kad kuo labiau įtikti kairiosioms jėgoms jau nuo pat jos sudarymo. Pavyzdžių galėčiau paminėti visą eilę, o “neskęstantis tanklaivis” VRK pirmininkas Z.Vaigauskas dažniausiai ir būna tam tikro gan subtiliai išmąstyto teisinio nihilizmo iniciatoriumi. Kai jis įsakymo “iš savų” negauna, tai net dešimtys milijonų nešvarių rinkimams skirtų lėšų būna nepastebėta. Nors būtent jo vadovaujama VRK tokiais atvejais privalo kreiptis į prokuratūtą ir pateikti jai turimus įstatymų pažeidinėjimo duomenis. Jei ir užsimenama kažkas abstrakčiau, tai tik tada, kai “šaukštai jau būna po pietų”. Jei kairieji rinkimų eigoje pralaiminėja, tai VRK pimininkas atrodo nori po stalu palįsti, kad tik į kokį elementarų žurnalisto klausimą jam netektų atsakyti. Išsisukinėja jis taip eilę metų. Na, ir ką? Tas “Titanikas” plaukioja šiltoje Golfo srovėje ir joks ledkalnis jam negresia. Atsakomybę už visokias manipuliacijas, kurios pridengia galimus partijų ir pavienių kandidatų veikas, turi prisiimti visas VRK ir pirmoje eilėje jos pirmininkas Z.Vaigauskas. Jei buvo politinės jėgos, kurios blokavo informacijos apie galimus finansinius ir kitokius nusikaltimus paviešinimą, tai VRK galėjo ir privalėjo būti ta institucija, kuri pasirūpintų jos kuo didesniu rinkimų skaidrumu. Jei būtų neribotai leista naudoti rinkiminės agitacijos neskaidriai gautas lėšas, kaip būdavo per ankstesnius rinkimus, tai situacija demokratiniu požiūriu galėtų tapti dar nepalyginamai blogesnė. Žinom, kas didžiausias neskaidrias lėšų sumas valdo ir be didelių konkrečių išaiškinimų. Ne veltui Rusijos žiniasklaidos erdvėje aiškinamasi, kiek gali kainuoti LR Prezidento ar Seimo nario kėdė ar net viso Seimo dauguma. Verta pastebėti, kad Seimo rinkiminė kampanijos dar net nepaskelbta, o V.Uspaskicho, R.Pakso, A.Butkevičiaus asmeninė bei jų sukurptų partinių darinių reklama jau ilgą laiką yra tapusi kai kurių žiniasklaidos organų bejne pagrindine maitintoja. Labai gali būti, kad šie kairieji dariniai jau peržengė rinkimų įstatymo nustatytą 3,9 mln Lt sumą, kurią partijos gali išleisti vieniems Seimo rinkimams. Prisiminkime tą grėsmigą Darbo partijos pergalę ankstesnuose Seimo rinkimuose, kai šis “kremlinų” interesus ginantis darinys gavo, berods, net 47 vietas Lietuvos Parlamente. Kai paaiškėjo, kad buvo panaudotos neskaidrios lėšos, netgi nesumokant privalomų mokesčių vastybei, tai ši dešimtis milijonų litų siekianti byla pasiklydo teisiniuose labirintuose jau eilę metų ir dabar gal tik laukiama absurdiško savo esme “senaties termino”. Pats V.Uspaskich dargi suspėja pasityčioti iš visuomenės savo įžūliais pareiškimais ir nešvankiais gestais.
VISI KOMENTARAI 2

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių