Viltys – į vokiečių kalbą?

Vokiečių kalbos mokytojai valdžios institucijas ragina sukrusti dėl antrosios užsienio kalbos mokymo situacijos Lietuvoje. Akcentuojama, kad dabar netenkama didžiulių perspektyvų.

Rimta padėtis

Vokiečių kalbos mokytojų asociacijos nariai surašė rezoliuciją ir ją išsiuntė valdžios institucijoms. Dokumente palyginta, kad ES auga dviejų ar daugiau užsienio kalbų besimokančių mokinių skaičiai, kai kuriose – net daugiau kaip dešimtadaliu, tačiau Lietuvoje – mažėja, nors pas mus pastaruoju metu kaip tik trūksta vokiškai kalbančių įvairių sričių specialistų.

„Statistika rodo, kad Lietuva ypač smarkiai – net 20 proc. – nuo ES rodiklių atsilieka vidurinio ugdymo pakopoje. 2022 m. dviejų ar daugiau užsienio kalbų mokėsi 77,1 proc. Lietuvos pagrindinio ugdymo pakopos mokinių ir tik 28,1 proc. vidurinio ugdymo pakopos mokinių. Tai yra 3,9 proc. ir atitinkamai 5 proc. mažiau nei 2013 m.“ – teigiama rezoliucijoje.

Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas „Kauno dienai“ sakė, kad daugėjant Lietuvos piliečių, mokančių tik vieną užsienio kalbą, mažės jų konkurencingumas darbo rinkoje.

Užsienio šalių įmonėms vis labiau investuojant Lietuvoje, susiduriama su specialistų, gebančių komunikuoti ne tik anglų kalba, trūkumu. Verslo įmonės priverstos samdyti užsienio šalių piliečius arba orientuoti savo veiklą kitomis kryptimis.

Situacija: apie 28 proc. Kauno mokinių rusų kalbą yra pasirinkę kaip antrąją. 14 proc. mokosi vokiečių kalbos, dar 3 proc. – prancūzų. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Svarbi sąlyga

Gebėjimas veiksmingai bendrauti keliomis užsienio kalbomis yra svarbi sąlyga, norint sėkmingai konkuruoti šiuolaikinėje darbo rinkoje.

Asociacijos atstovai pateikia pavyzdžius. Lietuviško kapitalo IT paslaugų įmonė „Reiz Tech“, dirbanti su klientais iš įvairių Europos šalių, labai vertina vokiečių kalbą mokančius darbuotojus ir siūlo jiems lankstesnes darbo sąlygas, o siekdama pritraukti jaunus talentus, įsteigė stipendiją VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos ir Anglų ir kitos užsienio (vokiečių) kalbos studentams, nes įmonės klientai tikisi, kad su jais bus komunikuojama vokiečių kalba.

Apie tai, kad darbuotojui, kalbančiam daugiau nei viena užsienio kalba, atsiveria gerokai įvairesnės karjeros galimybės, kalba ir vokiško kapitalo tarptautinės pramonės automatizavimo technologijų ir techninio mokymo įmonės „Festo“ atstovai Lietuvoje, pabrėždami, kad Vokietija yra ES lyderė ir viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių bei investuotojų.

Pasak mokytojų, specialistų, mokančių vokiečių kalbą, poreikis Lietuvoje sparčiai augs: tai susiję ir su Vokietijos brigada, ir su „Rheinmetall“ gamyklos statybomis.

„Taip, mokėdamas anglų kalbą susikalbėsi, bet ką sako vokiečių verslas? Vokiečiai nemėgsta kalbėti angliškai, ypač darbinėje aplinkoje. Ir jiems Lietuvoje tikrai trūksta specialistų, kurie galėtų kalbėti vokiškai“, – „Kauno dienai“ teigė E. Šimulynas.

Kelių užsienio kalbų mokymasis, nurodoma rezoliucijoje, būtinas ir vertybinėms nuostatoms ugdyti. Visuomenės narių solidarumas pasiekiamas per humanistinį ir humanitarinį ugdymą.

Pasirengimas ateičiai, atsparus ir laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai jis rūpi, kritinis mąstymas ir kūrybinės kompetencijos, gebėjimas spręsti konfliktus ir dilemas, efektyvesnė tarpkultūrinė komunikacija – visiems šiems prioritetiniams gebėjimams ugdyti, pabrėžiama rezoliucijoje, puikiai pasitarnauja užsienio kalbų mokėjimas.

Kokia situacija Kaune?

Asociacija šiuo metu vienija 110 mokytojų. Iš viso Lietuvoje galėtų būti apie 200 šios kalbos pedagogų. Tiek pakaktų, jeigu būtų imtasi įgyvendinti siūlomus pokyčius – daugiau dėmesio skiriama antrosios užsienio kalbos mokymui ir jeigu vokiečių kalbą pasirinktų daugiau mokinių.

„Sumažėjus valandų skaičiui, mokytojai turi nepilną krūvį. Dalis jų dirba ir kaip karjeros ar etikos pedagogai, nors tai neatitinka jų tiesioginės profesijos. Dalis, ypač šiemet, svarsto, gal visai palikti mokyklą dėl labai sumažėjusio krūvio. Tad šie metai yra ta riba, kai reikėtų kažką rimtai daryti, nes kitais metais, jei daug pedagogų išeis, bus sudėtinga“, – pastebėjo E. Šimulynas.

Anot jo, situacija ypač sudėtinga regionuose. Didžiuosiuose miestuose mokytojai dirba keliose mokyklose ir taip užsitikrina didesnį krūvį, bet tokia praktika irgi nėra gera.

Situacija Kaune – niekuo neišskirtinė. „Panaši, kaip visur. Tik tiek, kad Kaune yra Jėzuitų gimnazija, kur vokiečių kalba tradiciškai dažniau pasirenkama ir čia laikomi tarptautiniai egzaminai. Bet, kiek mums yra žinoma, ir šioje gimnazijoje vokiečių kalbą pasirenkančių mokinių skaičius mažėja“, – sakė asociacijos vadovas.

Pastebima, kad didėja dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis, nes jaunesni pedagogai keičia veiklos sritį, o aukštųjų mokyklų absolventai, matydami vis prastėjančią antrųjų užsienio kalbų mokytojų situaciją Lietuvoje, apsisprendžia nesirinkti pedagogikos krypties.

Aiškios priežastys

Lietuvoje ugdymo planuose mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti antrąją užsienio kalbą penktoje klasėje, bet tai, anot pedagogų, realizuojama netinkamai.

Mokykloms palikta teisė sprendimą apie išankstinį antrosios užsienio kalbos mokymą priimti pačioms. Reta įstaiga tokį sprendimą priima. Papildomos valandos išnaudojamos kitiems bendrojo ugdymo mokomiesiems dalykams gilinti arba neišnaudojamos apskritai, teisinantis, kad mokykla neturi finansinių galimybių.

Antroji užsienio kalba yra privaloma nuo šeštos klasės. Pagrindinio ugdymo pakopoje skiriamos penkios valandos per savaitę pirmajai ir antrajai užsienio kalboms kartu sudėjus. Sprendimą dėl konkretaus valandų skaičiaus gali priimti mokyklos bendruomenė.

Konstatuojama, kad reta mokykla apsisprendžia mažinti pirmosios užsienio kalbos valandų skaičių per savaitę ir didinti antrosios. Turėdami vos dvi valandas per savaitę ir esant dideliam (iki 20 mokinių) besimokančiųjų skaičiui grupėje, mokiniai nepasiekia pakankamo kalbinių gebėjimų lygio, todėl ilgainiui jų mokymosi motyvacija slopsta.

Silpnas antrosios užsienio kalbos mokėjimas (retas pasiekia B1 lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis) ir antrajai užsienio kalbai nepalanki vidurinio ugdymo sąranga (privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų apimtis ir 35 val. maksimumas) nulemia vidurinio ugdymo pakopoje stebimas tendencijas.

Didelė dalis mokinių, baigę 10 klasę, atsisako mokytis antrosios užsienio kalbos ir pasirenka kitas pamokas. Dėl šių priežasčių sparčiai mažėja ir pasirinkusiųjų laikyti užsienio (vokiečių) kalbos valstybinį brandos egzaminą ir užsienio (prancūzų) kalbos valstybinį brandos egzaminą.

Ką daryti?

Mažinant rusų kalbos populiarumą kai kuriuose Lietuvos miestuose skatinama šeštų klasių mokiniams kaip antrąją užsienio kalbą siūlyti kitas Lietuvoje mažiau paplitusias užsienio kalbas, pvz., ispanų kalbą.

Tačiau šių kalbų dėstymui Lietuvos mastu, atkreipia dėmesį pedagogai, nėra tinkamai pasiruošta – nėra aprobuotų vadovėlių, nesama pakankamo skaičiaus mokytojų, nesama patikrinimų, kurie padėtų užtikrinti kalbos mokymo kokybę.

Siūloma pasinaudoti jau turimu kompetentingų vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų potencialu ir šių kalbų mokomąja baze, kuri yra tikrai pakankama ir lengvai prieinama.

Asociacijos atstovų nuomone, kelias užsienio kalbas mokančių specialistų poreikį galima būtų sėkmingai užtikrinti, jei įstojusieji į aukštąsias mokyklas jau gimnazijose būtų pasiekę tam tikrą antrosios užsienio kalbos mokėjimo lygį ir studijų metu galėtų tęsti šios kalbos mokymąsi aukštesniu lygiu ir kokybiškai studijuoti savo krypties dalykinę literatūrą užsienio kalba.

Mokėdamas anglų kalbą susikalbėsi, bet ką sako vokiečių verslas? Vokiečiai nemėgsta kalbėti angliškai, ypač darbinėje aplinkoje.

Pastaruoju metu aukštosiose mokyklose, nurodoma rezoliucijoje, vis dažniau formuojamos studentų grupės su nulinėmis užsienio kalbų žiniomis. Tokiu būdu sugaištama itin daug laiko praktiniam kalbos mokymuisi, o aukštesniam kalbos mokėjimo lygiui pasiekti pritrūksta laiko.

Asociacija siūlo įvesti privalomą antrosios užsienio kalbos mokymą penktose klasėse, vieną valandą skiriant iš papildomų valandų rezervo. Intensyvinti antrosios užsienio kalbos mokymą nuo šeštos klasės, skiriant tris valandas per savaitę nepriklausomai nuo pirmosios užsienio kalbos valandų. Įvesti privalomą antrosios užsienio kalbos mokymąsi vidurinio ugdymo pakopoje (11–12 klasėse.)

E. Šimulynas pridūrė, kad nemažai įtakos turi ir vokiečių kalbinės aplinkos nebuvimas. Anglų kalba skamba visur, su ja kur kas dažniau susiduriame kasdieniniame gyvenime. Kalbą reikia dažniau girdėti, dažniau su ja susidurti, kad galėtum ir norėtum ją gerai išmokti, pavyzdžiui, klausantis muzikos, žiūrint filmus, keliaujant.


Kaune – ir ispanų, italų, lotynų kalbos

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė „Kauno dienai“ nurodė, kad šiuo metu apie 28 proc. Kauno mokinių kaip antrąją yra pasirinkę rusų kalbą. 14 proc. mokosi vokiečių kalbos, dar 3 proc. – prancūzų.

Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje dar mokoma ispanų ir italų kalbų. Kauno „Aušros“ gimnazijoje – ispanų kalbos, Veršvų gimnazijoje veikia ispanų kalbos būrelis.

Iš visos Kaune italų kalbos mokosi 29 moksleiviai, ispanų – 198. Dar 167 mokiniai mokosi lotynų kalbos.

Pasiteiravome, kas kitąmet laukia besimokančiųjų rusų kalbą.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra apibrėžus, kad nuo 6 klasės mokiniai gali rinktis anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų, ukrainiečių ir rusų kalbas. Šiuo metu rusų kalba neeliminuota iš pasirenkamųjų užsienio kalbų sąrašo, tačiau mokyklos siūlo rinktis kitas antrąsias – anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir kt. – kalbas. Svarbu pastebėti, kad mokinys gali keisti antrąją užsienio kalbą (rusų) į kitos užsienio kalbos mokymąsi“, – teigė O. Gucevičienė.

Tikėtina, kad kitais metais daugiau mokinių mokysis vokiečių ar prancūzų kalbų, tačiau nežinia, kiek prireiks naujų šių kalbų mokytojų.

O. Gucevičienė teigė, kad mokytojų poreikio mokyklose analizė atliekama birželį, o rugpjūtį tikslinama. Šiuo metu Kauno mokyklose dirba 30 vokiečių kalbos mokytojų ir 15 prancūzų kalbos mokytojų.

Dėl siūymo įvesti privalomą antrosios užsienio kalbos mokymą 5-ose klasėse, vieną valandą skiriant iš papildomų valandų rezervo, savivaldybė linkusi atsižvelgti į tėvų nuomonę.

„Tėvų pageidavimu, antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti nuo 5 klasės, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų. Papildomos pamokos antrai užsienio kalbai mokyti gali būti skiriamos iš mokinio mokymo poreikių ir mokymosi pagalbai numatytų pamokų“, – dėstė vedėja.

Siūlymą įvesti privalomą antrosios užsienio kalbos mokymąsi vidurinio ugdymo pakopoje (11–12 klasėse.) O. Gucevičienė pakomentavo taip: „Visuomet skatiname mokinius ir sudarome galimybes stiprinti įvairių dalykų kompetencijas. Dėmesys skiriamas vaikų mokymosi poreikiams, juos atliepiantiems pasirenkamiesiems dalykams. Prieš priimant sprendimus, būtina įvertinti kalbų mokymosi galimybes kitų dalykų mokymosi kontekste.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

elena

elena portretas
pagrinde anglu kalba o vokieciu niekur negirdejau tik vokietijoj

TO BLYN

TO BLYN portretas
Sibire prireiks.

Anonimas

Anonimas portretas
reikia mokytis mandarinų...
VISI KOMENTARAI 51

Galerijos

Daugiau straipsnių