Pasak istorikų, populiariausią prieškario sportinį automobilį gaminusi bendrovė slėpė pasipelnymą iš Hitlerio karo industrijos.

Oficiali „Porsche“ istorija prasidėjo 1950 m., tačiau iki tol kompanija tiekė produkcija naciams, rašo „Spiegel“.

Karo metais „Porsche“ gamino ne sportinius automobilius, o tankus bei padidinto pravažumo karinius automobilius. Kaip 
 
 
prisimena per prievartą „Porsche“ gamykloje dirbę darbininkai, kompanija nemažo laiko skyrė „Volkswagen“ automobilių karinėms modifikacijoms.

Iki šiol „Porsche neleido tyrėjams išsiaiškinti, kiek jėga verčiamų darbininkų dirbo jų gamyklose nacistinėje Vokietijoje.

Kompanija ne tik norėtų nekalbėti apie šiuos dalykus, tačiau stengiasi ir nesureikšminti šio savo istorijos tarpsnio: teigiama, kad tai buvusi maža įmonė, kurioje dirbo nuo 50 iki 100 darbuotojų.

Tačiau seni įmonės archyvai byloja kitką. 1944 m. joje dirbo 656 darbininkai. Be to, kompanija naudojo priverstinį darbą. Šį faktą „Porsche“ neigia iki šiol.

Žurnalisto Ulricho Viehoverio atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 1951 metais miręs „Porsche“ įkūrėjas Ferdinandas Porsche „be skrupulų pelnėsi iš nacių režimo“. Iki šiol nepublikuota archyvinė medžiaga atskleidė, kad gamyklose priverstinai dirbo iki 300 žmonių. „Porsche“ atstovai, nuo pat pradžių neigę šį faktą, 1990 metais paskelbė, kad tokių darbininkų buvo 10-20. Vėliau šis skaičius oficialiai buvo padidintas iki 50.

Istorikai, neseniai pradėję kapstyti po tamsiąsias „Porsche“ istorijos puses, dabar bando išsiaiškinti, kaip Porsche dinastija sugebėjo išsaugoti per karą sukauptus turtus ir juos investuoti į pokario Vokietijos „ekonominį stebuklą“.

Nors Ferdinandas Porshe nebuvo Hitleriui meilikaujantis pataikūnas (paradų metų retai kada saliutuodavo fiureriui, jo apsmukęs pilkas paltas visada išsiskirdavo iš rudų nacistinių uniformų minios, jis visiškai ignoravo SS titulų siekimą), profesiniame gyvenime tai nė kiek nepakenkė ir jam buvo suteiktas visiškas tobulinimo monopolis „Volkswagen“ įmonėje.

F. Porsche, tuomet buvęs „Volkswagen“ direktorius bei vyriausiąsias inžinierius, visiškai nesipriešino, kai buvo nutarta, kad gamykla gamins karinei pramonei skirtus automobilius.

Jis, teigiama, „monopolizavo nacius“.

Dėl to, kad „Porsche“, tuo metu maža kompanija netoli Štutgarto, pradėjo dirbti karinėje pramonėje, jos metinis biudžetas nuo 3 tūkst. reichsmarkių šoktelėjo iki 2 mln. Savo pelną, kaip ir „Volkswagen“, ji didino priverstinių darbininkų sąskaita.

Jau išsiaiškinta, kad „Porsche“ gamykloje dirbo karo belaisviai iš Lenkijos, Olandijos, Maroko, Prancūzijos, Italijos, Rusijos.

„Porsche“ kompanijos dalininkai buvo trys žmonės: F. Porsche, jo žentas Antonas Piechas ir žydas Adolfas Rosenbergeras, kuris vėliau pabėgo į JAV. Kaip pastebi žurnalistai, uolus nacis A. Piechas visai nesikuklino naudoti A. Rosenbergero pinigus.

Karui pasibaigus tarp F. Porsche ir A. Rosenbergero įvyko konfliktas, kuris buvo išspręstas tik pastarajam sumokėjus 50 tūkst. markių ir pridėjus „Porsche“ ar „Volkswagen“ automobilį.