Į uosto bendrovę „Klaipėdos Smeltė“ atplukdyti du galingi kranai konteineriams krauti. Analogų visoje rytinėje Baltijos pakrantėje neturinti įranga skirta kuriamam regioniniam konteinerių paskirstymo centrui.

Tačiau krantinė, prie kurios turėtų dirbti naujieji kranai, dar nepastatyta, o už jos statybą atsakinga uosto direkcija negali įvardyti, kada darbai bus baigti.

Du 27 metrų aukščio visiškai surinkti kranai į Klaipėdos uostą specialiu, itin sunkius krovinius plukdyti pritaikytu laivu atplaukė iš Lenkijos uosto Gdynės. Tokių kranų šiuo metu daugiau nėra nė viename rytinės Baltijos pakrantės konteinerių terminale. Aikštelėje sandėliuojamiems konteineriams perkrauti skirti kranai juos galės krauti į aukštesnes ir platesnes rietuves nei dabar.

„Kranai leis mums tankiau sukrauti konteinerius, geriau išnaudoti patį konteinerių terminalą. Tikimės, jie leis daugiau pritraukti konteinerių“, – sakė Linas Miceika, „Klaipėdos Smeltės“ gamybos direktorius.

Iki metų pabaigos į „Klaipėdos Smeltę“ turėtų atkeliauti dar 5 tokie kranai. Gegužę laukiama atplaukiant kitokio krano, skirto konteineriams iškrauti iš laivų.

Tačiau beveik 500 metrų krantinė, prie kurios jie turėtų dirbti, yra rekonstruojama nuo 2007-ųjų pabaigos. Teko keisti statybos rangovus, skelbti naują konkursą, kuris strigo teismuose. Konkursą laimėjusi bendrovė „Vėtrūna“ su partneriais iš Latvijos darbus turėjo baigti šį pavasarį, bet patyrė finansinių sunkumų.

„Šiuo metu įmonė yra restruktūrizuojama. Daugiau ką nors dėl konkrečios datos, kada bus užbaigtas šitas objektas, negalėčiau įvardinti, nes šiuo metu abu partneriai derasi tarpusavyje, kaip jie pajėgs objektą užbaigti ir kokie bus terminai“, – situaciją nupasakojo Roma Mušeckienė, Jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros departamento direktorė.

„Klaipėdos Smeltės“ vadovas tikisi, kad iki liepos bus pastatyta bent 30 metrų krantinės, ir kranai galės pradėti dirbti.

„Kadangi turime vieną veikiančią terminalo dalį, mums tiesiog reikės perdislokuoti konteinerių transporto judėjimo schemą, kad tuos kranus galėtume įdarbinti“, – paaiškino Rimantas Juška, „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius.

Vieno galingo krano kaina 5 milijonai litų. Konteineriams iš laivų iškrauti skirto krano – 22,5 milijono litų. Jei jie negalėtų dirbti, skaičiuojama, per dieną įmonė patirtų apie 80 tūkst. litų nuostolių.

Regioninio konteinerių paskirstymo centro finansuotojams įmonė yra įsipareigojusi iki 2019 m. konteinerių krovą padidinti mažiausiai 6 kartus.