Kas bus, kai neliks burgių?

Išsakyti mintis apie mokyklų, mokytojų, mokinių situaciją pirmiausia įpareigoja KTU ilgamečio direktoriaus Bronislovo Burgio istorija.

Dažnai lankausi mokyklose su priklausomybių prevencijos ir sveiko, laisvo, sėkmingo bei laimingo gyvenimo vizijos formavimo programa, per savaitę susidaro kelių tūkstančių vyresnių klasių moksleivių auditorija. Tačiau išsakyti mintis apie mokyklų, mokytojų, mokinių situaciją pirmiausia įpareigoja KTU ilgamečio direktoriaus Bronislovo Burgio istorija.

Tai tam tikro vertybinio kelio krizės istorija. Krizė reiškia ir galimybę, apsisprendimą. Kokiu keliu mes pasuksime, eisime? Ar bendrai prisiimtų taisyklių laužimo, dar didesnio chaoso, psichinės nesveikatos, patyčių mokyklose ar darnos, stiprių vertybių link?

Neseniai rodyta LRT laida „Specialus tyrimas“ taip pat analizavo šią problemą, kad mokytojai neretai mokinių yra tiesiog terorizuojami iš jų tyčiojamasi. Klientas visada teisus. Tačiau norėtųsi atkreipti ir į to „teisumo“ pirmines priežastis, kurios puoselėja šią iškreiptą situaciją. Tam labai pasitarnavo liberalių politikų įvesta krepšelių sistema. Kaip jau minėjau, aplankau daugybę labai įvairių mokyklų – tiek miestų, tiek kaimų. Tai su bendru vaizdu gana artimai susipažinau. Beje, mokyklos labai skiriasi savo tvarka, atmosfera, mokinių santykiais.

Įvedus krepšelių sistemą prasidėjo įnirtinga kova dėl klientų – mokinių. Pirmiausia labai nukentėjo kaimų mokyklos. Miestuose taip pat vyksta nesveika konkurencija tarp ugdymo įstaigų. O kas čia blogai? Juk konkurencija skatina pasitempti, gerina kokybę. Nieko panašaus. Neretai mokyklose kiekvienas mokinys yra aukso vertės, nuo jo priklauso, ar mokykla bus uždaryta, mokytojai jau visam likusiam gyvenimui rizikuoja likti be darbo. O jei mokykloje gana nemažas mokinių skaičius, tai kiekvienas mokinys atneša tam tikrą pinigų dalį. Tai tinkamiausia terpė mokiniams nesiskaityti su mokytojais, mokyklos vadovams glaistyti įtampas, nesveikus santykius, nes jei ne, visi nukentės.

Tokia padėtis yra įkaitų situacija. Ir tokios įstaigos nebeatlieka pagrindinio uždavinio – vertybinio ugdymo. Žinių rezultatai tai pat labai prastėja, nebent specialiai pakelia pažymius tam, kad iškreiptai palaikytų mokyklos rezultatų dar pakenčiamą lygį.

Vienoje Panevėžio mokykloje mokyklos direktorius norėjo įrengti ugdymo įstaigoje rūkomuosius, kad mokiniams nereikėtų vargti ir bėginėti už mokyklos teritorijos parūkyti. Logiška, juk klientams reikia sudaryti pačias palankiausias sąlygas. Beje, mokyklos direktorius B. Burgis turėjo kitokią viziją ir bendrai mokyklos, mokinių ir tėvų laisvai prisiimtas taisykles, kurios tarnavo visų naudai. Tai rodo mokytojų, tėvų ir moksleivių atsiliepimai.

Tačiau situacija kiek kitokia. Švietimo biurokratai siuntinėjo komisijas į šią švietimo įstaigą, vyksta ikiteisminis tyrimas. Išdrįsk pasakyti mokiniui: „Jei nesilaikai bendrai prisiimtų taisyklių, teks palikti mokyklą“ – tai jau bus psichologinis smurtas, šantažas. Už tai gresia griežta atsakomybė. O dar jei tėveliai įtakingi ar dirba teisėsaugos srityje (taip teigiama apie padavusius į teismą B. Burgį), tai jau jų vaikeliai (klientai) tampa visai nepajudinami. Bet kokią kalėjimo sistemą tokie tėveliai gali sukurti, kai nesilaikoma visų prisiimtų taisyklių, o sugalvojamos savo. Kur nuves mokyklą, visuomenę tokios – kalėjimo “vierchų“ – taisyklės?

Tokie tėvai, kurie nori kolonijos taisykles pritaikyti ir savo vaikams, mokykloms, patys užsitraukia gėda visam gyvenimui ir sugadino ateitį į pasaulį išleidžiamam vaikui –duoda iškreiptą gyvenimo ir teisingumo viziją. Tačiau tai yra klausimas ir visos švietimo sistemos. Koks jos tikslas? Svarbiausia prieš egzaminus prikišti žinių ar ugdyti laisvą, sąmoningą ir atsakingą žmogų gyvenimui? Šiandien akivaizdu, kad einama būtent žinių prigrūdimo keliu , o ne ugdymo.

B. Burgio grėsminga istorija – tai ne tik vieno žmogaus istorija, tai net ne švietimo sistemos problemų istorija, tai visos visuomenės krypties klausimas. Kiek kiekvienas iš mūsų prisidėsime, kad jis būtų išspręstas visos visuomenės naudos, klestėjimo, o ne kolonijų „vierchų“ naudai? Taikliai dr. Aurelijus Veryga šią situaciją apibūdino: „Kai neliks burgių, liks tik smurgiai“. Net baisiau, liks tik „zekai“. Mus tai tenkina?



NAUJAUSI KOMENTARAI

dr. Jonas Ramanauskas

dr. Jonas Ramanauskas portretas
Kai Lietuva valdo koloborantai, vagys, banditai ir dvasiniai iskrypeliai -- BURGIAI Lietuvoje nereikalingi, nepageidautini ir pavojingi! Esant teisingumo ir istatymo virsenybei.... Lietuvos valdzia turetu sedeti cypese, o ne valdzioje. Taigi Burgi is esmes sudorojo ne uzsirukiusi moksleive, Burgi sudorojo Lietuvos valdzia! Pasiziurekime i pono Petro Barsausko elgesi... elgiasi taip, kad matyti aiskiai...yra prasizengusiuju puseje, nesiekia atkurti teisingumo, vadinasi prisilaiko Lietuvos valdzios pozcijos. Ar tokia elgsena stebina...NE, nes taip padaryti, kad rektoriumi netapti nepabuciaves siltos vieteles, dvigubai nesulinges pries silto uzpakalio savininka. Ka ten koks tai burgis? Lietuvos valdzia, kad sunaikinti is esmes nukentejusia ir isniekinta Klonio mergaite pasiunti 240 bantitu buri, kad ja pagrobti! Taigi Lietuvos valdzios intensijos akivazdzios: naikinti atgimstancios Lietuvos daigus.

akivaizdu

akivaizdu portretas
mūsų žmonės labai dar mėgsta stalininę tvarką, nesvarbu, kad tai prieštarauja įstatymams.Yra juk ir kitų bausmių, nebūtinai išmesti iš mokyklos. Griežto režimo laikai ko gero baigėsi...burgiai atliko savo misiją, ačiū, bet reikia jau lankstesnių žmonių.

Anicetas

Anicetas portretas
Kas tie tėvai ir kaip jie jauciasi?
VISI KOMENTARAI 18

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių