Su šautuvu juk nevaro

Kitą savaitgalį Lietuvoje prasideda "Poezijos pavasaris". Esu dalyvavęs analogiškuose festivaliuose daugybėje šalių, tačiau mūsiškis su daugiau kaip šimtu renginių ir itin plačia tų renginių geografija pranoksta juos visus. Ar tokia gigantiška programa atitinka patį poezijos poreikį šiandienėje visuomenėje?

Sovietmečiu poezija buvo mėgstama ir skaitoma, nes tai buvo laisvas žodis totalitarinėje kasdienybėje. Net ne (vien) dėl to, kad poezijos priemonėmis įmanoma daugiau pasakyti. Daugiau todėl, kad poetinis mąstymas ir pati poezija yra iš esmės laisva, nesuvaržyta jokiomis konvencijomis ir skatinanti laisvą dvasios gyvenimą. Tačiau laikai keitėsi ir manytume, kad dabar poezijos lyginamasis svoris net ir tarp išsilavinusių žmonių yra gerokai sumažėjęs. Ir nėra jokios čia tragedijos, poezija – elitinis žanras.

Tokie festivaliai kaip "Poezijos pavasaris" esmingai padeda jai išlikti ne vien nedidelės sektos reikalu. Tie masiniai skaitymai aikštėse gal kiek panašesni į apeigas nei į pačią poeziją (ne visada suprasi, ką ten vienas ar kitas poetas burba per mikrofoną), tačiau žmonės ateina ir pačių poetų pažiūrėti, ir pasibūti tarp bendraminčių, o jei norės atsidurti akis į akį su tekstais – grįš namo ir atsivers knygą. Svarbu ir tai, kad visi į renginius ateina entuziastingai ir savanoriškai, niekas jų čia su šautuvu nevaro.

Poezijos niekaip neįbruksi, ją reikia pačiam atrasti, todėl labai kreivai žiūriu į skaitymus gatvėse per megafoną, troleibusuose (tokių yra buvę) ir pan. Štai ir poryt vyks poezijos skaitymai traukinyje "Kaunas–Vilnius". Jei poetai galvoja, kad taip jie neša poezijos šviesą nesusipratusiems, pasakyčiau, kad panašiai galvoja ir Jehovos liudytojai. Objektas skirtingas, metodai panašūs. Tą idėją būtų galima pateisinti, jei kursuotų nors keli vagonai, prieš skaitymą poetai pereitų juos ir informuotų, kad viename tų vagonų vyks skaitymai. Kas norėtų – ateitų.

Dabar vagonai dažniausiai du, ir jų keleiviai neišvengiamai tampa skaitymų įkaitais. Kad ne visiems to reikia – akivaizdu. Žmogus turi teisę į asmeninę erdvę net ir traukinyje, ir šiuo atveju ta teisė šiurkščiai pažeidžiama, nors ir kilniais tikslais. Esu važiavęs traukiniu iš Vilniaus visokios nuotaikos ir su įvairiomis mintimis. Kartais man tokia poetų invazija būtų patikusi, tačiau buvo tokių dienų, kai net aš, kasdien perskaitantis nors vieną eilėraštį, po analogiškų skaitymų būčiau nenorėjęs žvelgti poezijos pusėn mažiausiai du mėnesius. Yra apie ką pagalvoti, mieli skaitymų entuziastai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Patekant saulei mirusi boružė

Patekant saulei mirusi boružė portretas
Suprantu poetai: Maironis, Salomėja Neris, K. Binkis, M. Martinaitis, A. Nyka-Niliūnas, J. Janonis... O dabartiniai - kažkoks veblenimas apie nieką, taip vadinamą "asmens egzistencijos komplikuotumą", o iš tikro rašyti išmokusio, bet gyvenimo nesuprantančio tipelio noras "save išreikšti". Ką ten skaityti ? Totalus niekalas. Iš inercijos dar egzistuoja sąvoka "poetas", bet iš tiesų Lietuvoje jie išnyko.

aciu autoriui

aciu autoriui portretas
Ačiū autoriui. Poezija tikrai yra nulis lyghinant su proza. Nes prozą rašo tie, kas sugeba žmonėms perteikti gilias mintis, o poezija lieka tik tiems, kurie neturi savo tvirtų minčių

aras valiulis

aras valiulis portretas
gerb.Kęstučiui-bravo už komentarą, ,,kukučiui,, - ...poetai įgavo autoritetą 19a. ...??? Poezija -tikrai elitinis žanras,o save galima priskirti prie ko tik nori,kad ir prie paprasčiausio poezijos mėgėjo,rimuotojo.Ir nebūtinai ,,elitinio,,
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių