Reikia aiškinti vaikams, kodėl būtina gerbti kitus žmones, kokios elgesio taisyklės galioja viešoje vietoje, pvz., viešajame transporte.

Neretai susidaro įspūdis, kad kai kurie moksleiviai apie tai nieko nėra girdėję. Vos tik įlipę į autobusą, garsiai įsijungia savo džeržgiančią mobiliojo telefono muziką, stumdosi, trupindami ant sėdimos vietos, kemša popkornus, šūkauja tarsi laukiniai ir t. t.

Apie sėdimos vietos neužleidimą senukams aš jau nekalbu.

Neseniai teko važiuoti autobusu, ir buvo itin nemalonu, kai įlipęs beveik aklas žmogus su neregio lazdele nebuvo pakviestas atsisėsti. Klupinėjo aplinkui ieškodamas, kur prisiglausti, kol pagaliau viena mergaitė užleido jam vietą.

Nežinau ko reikėtų, kad šitas vaikų nesupratimas ir jų nekultūringas, bjaurus elgesys pasibaigtų? Nors, kai girdi suaugusias moteris (taip ir norisi pasakyti bobas), klykiančias per visą autobusą į mobiliuosius net intymius dalykus, supranti, kas dėl vaikų (ne)kultūros kaltas.

Kalta ir mūsų visų tolerancija blogiui.

Neseniai teko pietauti kavinės terasoje prie Anikės aikštės. Ten jau vaišinosi trys rusiškai kalbančios poros su vaikais. Jų triukšmą dar galima buvo ignoruoti, bet kitą dalyką – niekaip. Vaikai pirmyn atgal važinėjosi po terasą paspirtukais – tiesiai padavėjoms po kojomis. Buvo baisu, kad kuri nors jų suklups, susižeis.

Jaunieji supertėveliai net nemanė savo vaikų perspėti. Nebuvo jokios reakcijos ir iš kavinės administracijos pusės. Turbūt bijojo padaryti pastabą, kad, neduok Dieve, neįžeistų vaikučių ir jų mamyčių.

Atsikvėpėme, kai pagaliau ši kompanija susėdo į prabangius savo automobilius ir išvažiavo.

Internete skaitau nemažai pasisakymų, kad esą pas mus per daug draudimų. Siūlyčiau tiems komentatoriams paskaityti Vokietijos arba Šveicarijos Baudų katalogą, kad suprastų, kas yra tvarka ir kodėl privalu jos laikytis.