Puikiai suprantu, kad Lietuvoje viską sprendžia teismai ir jeigu teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ bylos herojai turi pagyventi kalėjime, vadinasi, taip jau turi būti. Vis dėlto mane stebina dalies žmonių bei dalies žiniasklaidos veikėjų piktdžiuga dėl teismo nuosprendžio.

E. Masiulio politinė karjera yra visiškai sužlugdyta. Kol vyko procesas, mirė jo tėvas, iširo šeima, o Liberalų partija iš esmės yra vis dar gyva tik todėl, kad daliai Lietuvos žmonių reikia būtent liberalioms jėgoms atstovaujančios partijos ir jie neturi už ką daugiau balsuoti.

Žmonės, kuriems nepatinka E. Masiulis ir į jį panašūs, gavo ko norėjo, tad aš noriu paklausti, kiek, atsiprašant, galima kone tenkintis prie politinių lavonų, kartojant nuvalkiotus pokštus apie liberalų alkoholio dėžutę? Taip, Andriau Tapinai, tai skirta jums.

Man taip pat nesuvokiama dar kai kas. Jeigu jau E. Masiulis su „MG Baltic“ padarė tokį baisų nusikaltimą ir jeigu Lietuvoje yra tokie aukšti moralės standartai politikams, kodėl niekas nekelia skandalų dėl įtarimų socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui? Kur visi tie moralizuotuojai, šventeivos, linčiavę E. Masiulį?

„Čia ne tas pats. M. Sinkevičius nieko nepadarė blogo. Visi taip daro. Čia konservatoriai išpūtė prieš rinkimus šitą reikalą“, – jau girdžiu atsakymą.

O E. Masiulio dėžutės skandalas nebuvo išpūstas? Jis nebuvo iškeltas lyg tyčia, likus keliems mėnesiams iki rinkimų?

Puikiai atsimenu, kiek daug buvo žiniasklaidoje kalbama apie „Draugystės“ viešbutį ir „Alitos“ privatizavimą, keistus pasakojimus, susijusius su Socialdemokratų partija, tačiau tokio skalijimo, koks kilo „liberalų dėžutės“ atveju, tada nebuvo. Viskas kažkaip natūraliai tyliai nuslopo, ir dabar socialdemokratai bene kas mėnesį mėgaujasi vis kylančiais reitingais.

Taip pat prisimenu, kas buvo kalbama, kai paaiškėjo, kad Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

„Šliaužiantis perversmas. Jie – amerikonai, žydai, konservatoriai. Jie nori nuversti „tautos valia“ išrinktą prezidentą“, – štai kas buvo kriuksima užstalėse per giminių susitikimus ir internete.

O kaip Darbo partijos juodosios buhalterijos byla? Gryniausias farsas. Kažką nuteisė, bet ir paleido tuo pat metu. Kai kas nusifilmavo su antrankiais, bet kalėjime taip ir neatsidūrė. Visiems buvo baisiai smagu, nes pats Viktor jau savaime linksmų plaučių žmogelis ir personažas, kuriam nė „Dviračio šou“ parodijos nereikia.

Ką noriu tuo pasakyti? Kad Lietuvoje yra taikomi dvigubi standartai, grįsti asmeninėmis, vulgariomis simpatijomis ir antipatijomis.

E. Masiulis, kaip ir a. a. Leonidas Donskis arba V. Grubliauskas, daliai Lietuvos žmonių yra svetimas iš esmės, nes pernelyg išsilavinęs, pernelyg orus, pernelyg protingas, pernelyg tolerantiškas, pernelyg atitolęs nuo vulgarios kasdienybės, o M. Sinkevičius, kaip ir A. M. Brazauskas, V. Uspaskich ar R. Paksas – „savi, paprasti, žmogiški“.

Pirmuosius būtina sunaikinti už menkiausią suklupimą, kitiems galima viską atleisti.

Pakartosiu. Kaip teismas nusprendė, taip ir turi būti. Dalis žmonių ir žurnalistų gavo tai, ko norėjo, tačiau tas tąsymasis turi baigtis.

P. S. Norėčiau paklausti miesto valdžios, kodėl vis dar nenuimta lentelė nuo buvusio Venclovų namo Vilties gatvėje ir kodėl nepakeisti gatvių pavadinimai? Valstybės tarnautojai tiesiog tingi ar laukia naujos raudonai žalios valdžios, kad parodytų savo tikrąją politinę poziciją?