Socialiniuose tinkluose bendraujama ne tik su savo draugais – mažai yra tokių, kurie tai daro. Socialiniai tinklai seniai tapo vieša erdve. Ir ne bet kokia, o ta, kuri ištrina ribą tarp viešos ir privačios erdvės. Kalbu ne tik apie tai, kad žmonės neatsakingai viešina savo privačią informaciją, kuria vėliau pasinaudoja piktavaliai. Dalyvavimas socialiniuose tinkluose tapo savo statuso patvirtinimu – kuo daugiau turi „draugų“ ir sekėjų, tuo tavo statusas aukštesnis. Norint to pasiekti, receptas yra paprastas. Arba tu jau esi žinomas ir megažvaigždė, arba tau reikia sukurti savo sekėjų armiją. Tai padaryti paprasta – reikia skelbti kuo radikalesnes nuomones. Tai, kas anksčiau buvo kalbama tik siaurame draugų ratelyje, šiandien tampa bendros viešos diskusijos aptarimu.

O radikalios nuomonės žmones suskaldo. Antra, esant informacijos pertekliui, žmonės nepasiruošę skirti daugiau laiko įsigilinti į pareikštą nuomonę. Argi nepastebėjote tokio fenomeno: pačio straipsnio neskaičiau, bet savo nuomonę pareikšiu. Ir dažnai ginčijasi pats su savimi.

Nors kiekvienas atskiras jos narys mano, kad yra svarbiausias, tėra tik minia.

Šie ginčai pasiekia didžiausias žiniasklaidos priemones, nes jos pritraukia dėmesį, brangiausią mūsų amžiaus valiutą. Vakarų pasaulyje – bent jau kol kas – mes gyvename prekių ir paslaugų pertekliuje. Negana to, naujos technologijos atveria naujas patirtis, naujas paslaugas ir pasiūlo naujus produktus, – to, ko nebuvo iki šiol. Tačiau vienas dalykas niekaip nesipučia – tai mūsų laikas. Kiekvienas iš mūsų turime 86400 sekundžių per parą. Ir nei viena sekunde daugiau. Klausimas tik toks – kam mes paskiriame savo dėmesį ir savo laiką. Dėl socialinių tinklų jau seniai nukentėjo mūsų artimieji, kuriems skiriame mažiau laiko, nei naršymui po internetą, peržiūrint savo profilį, kiek dėmesio sulaukė eilinė asmenukė. Atkreipkime dėmesį, socialiniuose tinkluose populiariausias dalykas yra ne išorinė pasaulio fiksavimas, bet asmenukės. Svarbiausiu tampa ego, neribojamas jokių normų, nes juk normų mūsų pasaulyje neišliko.

Štai kodėl mano nuomonė yra svarbiau už faktą, o mano emocijos – už argumentus. Tokioje situacijoje mažai kam įdomios profesionalios įžvalgos apie ekonomiką, verslą, politiką, energetiką. Žymiai svarbiau diskutuoti apie Eurovizijos dainininkės svorį, „Žalgirio“ pralaimėjimą ar kažkieno meilužius. Štai dėl ko laužomos virtualios ietys virtualioje erdvėje. Ir viską sprendžia „patinka“ – „nepatinka“ principas. Politika kaip tokia – racionalus ir argumentuotas svarstymas apie viešus reikalus – nunyko. Ją pakeitė skonis. Ir vyksta skonių karai. O čia jau nėra jokių kompromisų ir sutarimo, nes kiekvienam savo skonis yra priimtiniausias.

Tokia visuomenė, nors kiekvienas atskiras jos narys mano, kad yra svarbiausias, tėra tik minia. Ir labai lengvai valdoma. Tai nauja realybė. Sveiki į ją atvykę!