- Gintautas Labanauskas, Ekonomikos mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešai paskelbta, kad nuo pirmadienio Kaune prasideda šildymo sezonas. Pirmosios šilumą pajus miesto mokyklos, vaikų darželiai, poliklinikos ir ligoninės. Kaip ir visada, sklendes atsukti užtruks, todėl šiluma pradės tekėti palaipsniui. Daugiabučių gyventojai šilumos dar turės palaukti. Kad ir kiek tai būtų nepatogu, tačiau kiekvienais metais visi kartu pradedame čiaudėti ir kosėti, o tik vėliau butuose sušyla radiatoriai. Seniai laikas keisti tokią neracionalią tvarką, tačiau lankstumo trūkumas – bene stabiliausias reiškinys Kauno miesto komunalinėse įmonėse.
Vis dėlto gerokai svarbesnis klausimas šį šildymo sezoną – šilumos kaina. Visi su nerimu laukėme žinios, kiek daugiau teks ploninti pinigines. Ir štai – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba viešai paskelbė, kad Kaune šiluma šį spalį bus net 140 proc. brangesnė. Ką tai reiškia? Praėjusiais metais už buto šildymą mokėdavome, tarkim, 100 eurų, o šiais metais „Kauno energijos“ sąskaita jau bus net 240 eurų! Paprastai tariant, kaina didėja kone pustrečio karto.
Reguliuotojų atstovai Kaunui turi dvi žinias – gerą ir blogą. Viena vertus, strateginiai sprendimai Kaune aktyviau plėtoti biokuro katilines šiandien leidžia išlaikyti santykinai neblogą galutinę kainą miestiečiams. Tačiau kartu pripažįstama, kad Kaune situacija prastėja sparčiausiai iš didžiųjų šalies miestų. Kaune šilumos kaina spalį, palyginti su 2021-ųjų situacija, augs iki 9,50 ct/kWh. Kainos šuolis gerokai didesnis nei kituose miestuose. Pavyzdžiui, Klaipėdoje kaina auga 90 proc., Panevėžyje – 117 proc.
Ilgus metus kauniečiai galėjo piktdžiugiškai rodyti pirštais į Vilnių, tačiau šiemet šilumos 1 kWh kaina tarp mūsų miestų jau ne ką skirsis. Spalį, prognozuojama, vilniečiai mokės 9,70 ct/kWh – iš esmės tiek pat, kiek ir kauniečiai. Dar rugsėjį sostinėje šiluma kainavo 17,56 ct/kWh, tačiau priimtas sprendimas šildymui naudoti mazutą kainą nukirto kone per pusę.
Kad ir kiek tai būtų nepatogu, tačiau kiekvienais metais visi kartu pradedame čiaudėti ir kosėti, o tik vėliau butuose sušyla radiatoriai.
Kyla natūralus klausimas – ar tikrai Kauno miesto vadovai neranda atitinkamų sprendimų, kurie padėtų šią žiemą sumažinti energijos kainas ir kauniečiams?
Kaip ir dėl kitų svarbių visiems miestiečiams klausimų, Kaune ir vėl nėra viešos diskusijos, savivaldybės taryboje negirdėti balsų, kurie pateiktų visus už ir prieš, vyktų atvira, specialistų dalykiniais argumentais grįsta kalba. Kauno miesto savivaldybė eina sau įprastu keliu – situaciją analizuoja už uždarų durų, diskutuoja tarp kelių akių ir kauniečiams paskelbia jau priimtą sprendimą, kuris dažnai labiau atitinka savivaldybės įmonių ir jų vadovų, bet ne miestiečių interesus.
Būtų neatsakinga kritikuoti neteikiant jokių siūlymų. Tačiau siūlymus galima formuluoti ir teikti tik tada, kai turima išsami informacija, ji nėra slepiama už devynių užraktų.
Niekas nesiginčys – dėl Lietuvos sprendimų stabdyti biokuro importą iš Baltarusijos šios žaliavos kaina šalyje šoktelėjo dvigubai – iki 46 eurų už 1 MWh. Būtent biokuras šiandien sudaro liūto dalį energijos savikainos Kaune. Bet, anot Šveiko, niekada nebūna taip, kad nieko nebūtų. Privalome kalbėtis ir veikti. Tam būtina kalbėtis prie apvalaus stalo, o ne slėptis ir siųsti laiškais žinią apie kartais augančias sąskaitas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pažadėtas orumas
Vakar paskutiniu metiniu pranešimu atsisveikino senasis naujasis Prezidentas, jau po poros savaičių pradėsiantis antrąją kadenciją. Ar Jo Ekscelencija pasakė tai, ką tikėjosi išgirsti piliečiai; ar piliečiai išgirdo tai, ką Jo ...
-
Į frontą – ant piliečių nugarų3
Net vardan 3 proc. BVP gynybai Seimas veltėdžių nevaikys – jokių viešojo sektoriaus reformų nebus. Riebiai pavalgę ponuliai toliau galės vėdinti vidurius savo tuščiuose postuose, už valdiškus pinigus važinėti į egzistenc...
-
Perspėjimas lietuviams30
Šis birželis itin dosnus sporto įvykių. Daugelis dar nespėjome pamiršti krepšinio arenų stogus Lietuvoje kilnojusios LKL finalų serijos, pasibaigusios sensacingu Kauno „Žalgirio“ nuopuoliu. Šiandien įsisuka jau a...
-
Rakštis Vovos pasturgalyje10
Atslinkus 1918-ųjų spaliui, Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) nusprendė esąs atsigavęs po tų pačių metų rugpjūtį vykusio pasikėsinimo sukeltų psichinės ir fizinės sveikatos komplikacijų bei ignoruodamas kūno skleidžiamus signal...
-
Motiejuko ugdymas4
Daugelis ieškome asmeninio ryšio su dirbtiniu intelektu, nes aišku, kad šis dirbtinis Molio Motiejukas auga ne dienomis, o valandomis ir taps milžinu, su kuriuo draugauti apsimoka. ...
-
Pasirinkimo laisvė1
Kai paaiškėjo, kad Europos Parlamento (EP) rinkimuose sėkmingai spurtavusį „valstietį“ A. Verygą Seime pakeis ekonomistė J. Rojaka, kuri išsyk pareiškė siekį jungtis prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos&ldqu...
-
Kodėl Baltijos jūros vanduo ne toks kaip Graikijos paplūdimiuose?
Ar kada nors pasvajojote, kad, atvykę į Baltijos pajūrį, galėsite džiaugtis turkio spalvos skaidria ir šilta jūra? Neabejoju, kad taip. Taip pat neabejoju, kad mūsų nuostabi ir išskirtinė Baltija traukia savo unikalumu – ne veltui...
-
Kur mūsų valstybės lyderis?8
Jau ketvirtą dešimtmetį gyvename laisvi ir gyvenimas tikrai gerėja, norime ar ne tai pastebėti. Galime laisvai keliauti po visą pasaulį (kas – privačiu lėktuvu, kas – autostopu), galime nemokamai gydytis (vieniems eilėje reikia pala...
-
Žvaigžės įpareigoja
Kultūrų kryžkelėje susiformavusios mūsų kulinarijos tradicijos nėra gurmanų prakeiksmas, galime pagaminti ir kai ką subtilesnio nei puskilograminiai cepelinai. Tai pagaliau sužinojo ir pasaulis. Lietuvos viešojo maitinimo įstaigoms skirti &bd...
-
Biudžeto eurai nyksta tyliai. Ir oriai15
Šie metai bus pirmieji, kai daugiau žmonių išeis į pensiją, nei ateis į darbo rinką. Tokią bauginančią žinią paskelbė Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas B. Gracia. ...