- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau pamirštos dienos, kai buvome užrakinti namuose dėl siaučiančio viruso, kai visus darbus atlikome būdami namie nuotoliniu būdu. Tačiau specialistai pastebi, kad liko įprotis daug laiko praleisti namuose ir jis turi rimtų padarinių mūsų sveikatai. Apie judėjimą ir fizinio aktyvumo stoką kalbamės su ergoterapeute Monika Makutiene.
– Kas yra ergoterapija? Ar tai tas pats, kas ir kineziterapija?
– Ergoterapija – kai žmogus skatinamas įsitraukti į prasmingas, tikslingas veiklas. Jų metu siekiama įgyti naujų įgūdžių arba atkurti prarastas funkcijas, kad žmogus galėtų normaliai gyventi. Trumpai tariant, ergoterapija – žingsnis savarankiškumo link. Pagrindinis skirtumas nuo kineziterapijos yra tas, kad per ergoterapiją viskas atliekama per tikslingas veiklas – svarbias žmogui ir padedančias ugdyti reikiamus įgūdžius ar įpročius.
– Kokius metodus taikote atlikdami ergoterapinį gydymą?
– Metodų yra labai daug ir skirtingų. Viskas priklauso nuo asmens amžiaus, jam nustatytos diagnozės, ligos pobūdžio. Kai kurie ergoterapijos užsiėmimai gali būti taikomi net ir virtualiojoje aplinkoje.
– Kada patartumėte apsilankyti pas ergoterapeutą?
– Apsilankyti vertėtų, kai žmogus jaučia, kad yra sumažėjęs jo savarankiškumas atliekant ne tik kasdienę veiklą, bet ir darbe, laisvalaikiu. Tad vienas ženklų – kai asmuo nebegali atlikti kokios nors veiklos, galbūt yra sutrikusi rankų ar kognityvinės funkcijos, susilpnėjusi atmintis, sunku išlaikyti dėmesį ar susikaupti. Tokie sutrikimai trukdo savarankiškai funkcionuoti. Pasitelkę ergoterapiją išsiaiškiname priežastis ir taikome gydymą.
– Kaip patekti pas ergoterapeutą?
– Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, žmogus, jaučiantis, kad kažkas negerai, pirmiausia kreipiasi į savo šeimos gydytoją. Matydamas motorinių funkcijų sutrikimų, gydytojas pacientą siunčia pas fizinės sveikatos specialistus, kurie skiria reabilitacines procedūras, iš kurių viena ir yra ergoterapija. Kadangi tai kompleksinės reabilitacijos dalis, kartu gali būti skiriamos ir kitos procedūros ar užsiėmimai.
– Projekto „Aktyvumas – sveikata“ organizuojamuose seminaruose kalbate apie būtiną fizinį aktyvumą, kodėl taip svarbu apie tai kalbėti?
– Šis išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ ir Sporto rėmimo fondo inicijuotas socialinis projektas skirtas fiziniam aktyvumui, jo svarbai sveikatai ir motyvacinėms priemonėms, kaip būti aktyviam. Fizinis aktyvumas ir tikslinga veikla yra pagrindiniai dalykai žmogaus gyvenime – ir dėl motyvacijos, ir dėl judėjimo ir dėl geros emocinės būklės.
Fizinis aktyvumas ir tikslinga veikla yra pagrindiniai dalykai žmogaus gyvenime – ir dėl motyvacijos, ir dėl judėjimo, ir dėl geros emocinės būklės.
– Kas trukdo žmonėms gyventi aktyvų gyvenimą?
– Galbūt šiuo laikotarpiu pats aktualiausias dalykas, dėl kurio sumažėja žmogaus aktyvumas, yra sėdimas darbas ir buvimas namuose. Be abejo, tam didelę įtaką turėjo karantinas, kai žmonės net nevažiuodavo į darbą, viskas vyko namuose – darbas, laisvalaikis. Kalbant apie jaunesniąją kartą, juos labiausiai veikia kompiuterizuotos sistemos, galimybė mokytis nuotoliniu būdu, žaidimai.
– Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką kasdieniams žmogaus darbams?
– Yra keli pagrindiniai: fizinis veiksnys, kad žmogus galėtų judėti, taip pat kognityvinės, pažintinės funkcijos, tokios kaip atmintis, dėmesys, suvokimas ar sprendimų priėmimas. Viskas yra svarbu ir susiję, nes jeigu žmogus gali judėti, bet nesuvokia, dėl ko tai gali daryti, tai ir tas judėjimas nebus tikslingas, praras prasmę. Kita dalis yra motorika – mūsų jutiminis pasaulis. Jei išjungtume bent vieną savo jutiminę dalį, sakykime, regą, žmogui būtų žymiai sudėtingiau funkcionuoti aplinkoje, kurioje jis gyvena ir dirba. Be abejo, ir aplinka, kurioje esame, yra be galo skirtinga ir jos pritaikymas žmogui judėti yra labai svarbus.
– Ar dažnai susiduriate su menko fizinio aktyvumo padariniais?
– Gana dažnai, nes, kaip minėjau, mokyklinio amžiaus vaikai vis dažniau ir daugiau sėdi, o ne juda, nes yra mokykla, reikia ruošti namų darbus... Mažėja ir fizinę veiklą skatinančių būrelių arba noras juos lankyti, nes tikrai nedaug vaikų juos lanko. Galbūt ir tėvai nepakankamai pasirūpina savo vaikų fiziniu aktyvumu, nes kūno kultūros pamokų mokykloje tikrai neužtenka. Yra vaikų, kurie lanko daug būrelių, tad gerėja ne tik jų fizinis pasirengimas, bet ir emocinė, psichologinė būklė visai kitokia.
– Ką labiausiai norėtumėte pasakyti, patarti?
– Norėčiau palinkėti, kad neaptingtume, judėtume ir atrastume aktyvių veiklų, kurios mums patinka, nes judėjimas visiems yra be galo svarbus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jūrlapių braižymas1
Naujasis Rusijos Federacijos gynybos ministras Andrejus Removičius Belousovas naujajame poste vos daugiau nei dešimt dienų, o štai jau ėmė ir sužibėjo. Kalba ne apie jo griežtą dienotvarkę, kuri tapo vieša kibernetiniams auksarank...
-
Konservatorius: kodėl Kauno vadovas užstrigo praeityje?17
Kažkas atsitiko Kauno merui. Žmogus, kuris kalbėjo apie svajonę, kad Kaunas bus kaip Niujorkas, paniro į atsiminimus apie Kauną ir Lietuvą prieš dešimtmetį. ...
-
Kad išsvajotos atostogos neapkarstų
Artėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Aptarkime, ką pravartu apgalvoti, kad šios nekasdienės patirtys neapkarstų, pavyktų išvengti netikėtų išlaidų ir netektų permokėti u...
-
Į kuriuos vartus beldžiamės?1
Sovietų okupacijos metais turėjome idealias sąlygas išmokti okupantų kalbą, anglų, vokiečių ar prancūzų dauguma mokėsi tik formaliai, be vilties kada nors ją panaudoti. Grįžus į laisvąjį pasaulį tapo aišku: svetima kalba –...
-
Kas mokės pensijas senstančiai visuomenei?5
Vienas svarbiausių šiandienos iššūkių Lietuvai yra demografinė situacija. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su gimstamumo mažėjimu ir senėjančia visuomene. Tai turi įtakos ne tik socialinei apsaugai, bet ir visai šalie...
-
Trys raidės – lyg stichinė nelaimė21
Vis dar kažkur gyvuojančio Sąjūdžio atstovai kreipėsi į Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės vadovus beigi visą tautą ir pareikalavo atšaukti 2022-ųjų sausio 18 dieną priimtą įstatymą, kuriuo įteisintas trijų raidžių „w“, &b...
-
Gurmanų saulė ir UV spinduliai1
Lietuviai gyvena gerai. Rengiasi gražiai. Valgo skaniai. Ir vis pro petį pasidairo į latvius, estus – jie tai turi mišlenų, o mes niekaip nepramušame. Tad pernai gruodį ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės p...
-
Žanrų niveliacijos era1
Šiomis dienomis, kai kino teatruose rodomas lietuvių autorių sukurtas filmas „Prezidentas“, pasakojantis mūsų šalies prezidento Valdo Adamkaus biografiją, daugelis kelia nebūtinai naują, tačiau retai tiksliai atsakomą klausim...
-
Iššūkis moterims – įgyvendinti pokyčius versle3
Didesnis moterų verslumas rodo ne vien didesnį šalies ir pasaulio bendrąjį vidaus produktą (BVP). Savą verslą nuolat kuriančios moterys Lietuvoje gali paspartinti perėjimą prie tvaresnės visuomenės. ...
-
Lietuvis ir azijietis5
Lietuvis J. turėjo viziją, kurią paskatino viskis, ir ėjo gatve migloto tikslo link. Nieko čia nebūtų tragiško – tegul sau eina linksmas, jei kitiems netrukdo. Tačiau štai niuansas: turėdamas savo viziją, lietuvis J. beveik nemat...