Visuomenės interesai: ar valdžia jų nepamiršta?

Valstybė, vykdydama savo funkcijas, turi veikti visuomenės interesais – skelbia Konstitucinio Teismo 2003 03 04 nutarimas. Ar taip yra iš tikrųjų?

Mažesni PVM (pridėtinės vertės mokestis) tarifai, mažesni degalų akcizai kaimyninėse šalyse, išpūstos elektros energijos kainos, pasunkinta logistika su „didžiausiu pasaulio fabriku“ Kinija nedidina mūsų šalies verslininkų konkurencingumo ir, žinoma, piliečių gerovės.

Tarsi to dar neužtektų, įvedamas kosminis akcizo mokestis, siekiantis 368 eurus su PVM už 1 t suskystintosios naftos dujų (SND), užveršiantis kilpą ant kaklo verslininkams, naudojantiems SND gamyboje ir pramonėje,  pavyzdžiui, stiklo, asfalto gamintojams, pastatų šildytojams, mėsos ir pieno perdirbėjams, grūdų džiovintojams. Visa tai koreliuoja su pakeltomis kainomis vartotojams, t. y. visiems mums, Lietuvos žmonėms, o tie, kurie naudoja SND buityje (savo butams ar maistui šildyti), susimokės dar ir tiesiogiai žymiai išaugusias kainas.

Būtų smagu, kad mūsų išrinkta valdžia kada nors suprastų, jog jos uždavinys yra ne smaugti verslą ir gyventojus apkraunant akcizais, mokesčiais ir sankcijomis, tačiau kurti geresnes sąlygas verslo plėtrai, palengvinti jo funkcionavimą ir konkurencingumą su kaimynais. Manau, kad erdvės tokiems veiksmams yra daugelyje sektorių, reikia tik noro.

Mano darbinė ir akademinė patirtis logistikos srityje leidžia daryti prielaidą, kad pirmiausia čia dar galima daug nuveikti siekiant sustiprinti Lietuvos ekonomikos augimą.

Esame palankioje logistiniu požiūriu geografinėje padėtyje, turime uostą, neblogai išvystytą geležinkelio tinklą, vystomus sausumos kelius, aerouostus ir vidaus vandens kelių potencialą.

Kad galėtume sustiprinti Lietuvos pozicijas logistikos ir transporto srityje, reikia žymiai padidinti Lietuvos prioritetinės transporto infrastruktūros objektų plėtros finansavimą.

Tačiau neužteks tik investuoti į logistikos infrastruktūrą kuriant ir plečiant kelių, geležinkelių tinklą, oro ir jūrų uostus. Negalime atsilikti technologijų srityje diegiant išmaniuosius logistikos sprendimus ir automatizaciją siekiant optimizuoti krovinių judėjimą, pagerinti tiekimo grandinių efektyvumą.

Kitas labai svarbus momentas – sąveika tarp sektorių. Mums būtina turėti šiuolaikinę, laikmečio iššūkius atitinkančią, integruotą transporto valdymo sistemą, kuri jungtų skirtingas transporto modas ir optimizuotų tranzitą.

Jeigu prie to, kas anksčiau išvardyta, pridėtume tiesiogines investicijas į logistikos centrus kiekviename transporto sektoriuje, kurie taptų efektyviais prekių krovimo, saugojimo ir paskirstymo taškais, beliktų laukti žymiai padidėjusių logistikos verslo įmonių įplaukų į mūsų bendrąjį vidaus produktą. Žinoma, tai neišspręs visų mūsų šalyje esamų problemų, bet lašas po lašo...



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
O šitas šlikštukas iš kur išlindo Užsičiaupk marqazmininke šūda mal;ti Mums šendien netekties diena Praradom kovotoju ir tėvyne o tu čia lipdukas šuda mali
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Priešingybės
    Priešingybės

    „Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis“, – sako liaudies daina. Lietuvai artojėlių jau nebereikia, o kareivėlių verkiant reikia, kaimynystėje turint Rusiją ir Baltarusiją. ...

    5
  • SSRS: nuo upės iki jūros
    SSRS: nuo upės iki jūros

    Marksizmo ideologija miestui ir pasauliui žadėjo progresyvumą, tačiau Rusijos valdžioje įsitvirtinus Sovnarkomui (Liaudies komisarų sovietui), viskas daugiau ar mažiau liko taip pat, kaip ir carų valdymo laikais. ...

    7
  • Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus
    Asmeniniai pastebėjimai: refleksija mokslo metams pasibaigus

    Šiuos mokslų metus galima drąsiai vadinti stebuklų metais. Nors šiuolaikinė švietimo sistema siekia ugdyti racionalų pasaulio suvokimą, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) priimti sprendimai alsuoja H...

    1
  • Kakarinės galia
    Kakarinės galia

    Likus keliems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą (EP), portale „Europos parlamento naujienos“ buvo paskelbta optimistinė žinutė iš Lietuvos. Pasak jos, daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų (68 proc.) balandį teigė,...

    1
  • Tikroji demokratija
    Tikroji demokratija

    Demokratija – ta valstybės valdymo forma, kurią vieni vis keikia, o kiti džiaugiasi, replikuodami pirmiesiems, kad nieko geriau už ją lig šiol nesugalvota, anapus Atlanto nūnai pražydo egzotiškomis spalvomis. ...

    4
  • Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?
    Regionų atskirtis ryškėja: kaip šią tendenciją pakeisti?

    Rezultatai pirmajame Prezidento rinkimų ture, kai kandidatai, atvirai dėstantys prokremliškas ar populistines žinutes, surinko nemenką dalį gyventojų balsų, nustebino ne vieną. Vis dėlto diskusijose dėl gyventojų pasirinkimo balsuoti už vien...

    4
  • Kandidatai pasityčiojo iš žmonių
    Kandidatai pasityčiojo iš žmonių

    Daugelis dabar aptarinėja rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Vieni džiaugiasi jais, kiti gal liūdi, treti išvis nusivylė. Tačiau labiausiai rinkėjus ir šįsyk nuvylė mūsų politikai, turbūt jau iš anksto planavę, kaip gr...

    7
  • Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?
    Paminklas A. M. Brazauskui Kaune?

    Pradėsiu nuo senos žydų išminties: „Kai karštą saulėtą vasaros dieną mes geriame šaltą vandenį iš šulinio, visada mintyse padėkojame tam, kuris tą šulinį iškasė“. Ir tai praktiška...

    72
  • Kuri bacila pavojingesnė?
    Kuri bacila pavojingesnė?

    Reaguodami į Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus kai kurie net ir Lietuvoje neįstengia paslėpti lengvos isterijos. Girdi, siaubas, senąjį pasaulį ima krėsti dešinioji karštinė! Tik ar iš tiesų grėsmė slypi ten, kur dažn...

    4
  • Ką ir vėl pasakys Afonia?
    Ką ir vėl pasakys Afonia?

    Štai ir degradavome iki to, kad jau ir egzamino užduotys abiturientams pateikiamos su klaidomis. ...

    9
Daugiau straipsnių