Vilniaus pilių direkcija: įvairios nuomonės gali klaidinti visuomenę

Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų projektavimo neišbaigtumo bei kylančių klausimų dėl šio objekto paskirties, VĮ Vilniaus pilių direkcija informuoja, kad įvairios nuomonės gali klaidinti visuomenę, ir todėl tikslina neatsakingus, niekuo nepagrįstus ir tikrovės neatitinkančius teiginius.

Vilniaus pilių direkcija pabrėžia, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projektas yra parengtas – atkūrimo darbai vykdomi, remiantis 2004 m. patvirtintu Valdovų rūmų komplekso atkūrimo Techniniu projektu. 

Atsižvelgiant į naujus tyrimų duomenis ir taikytinus funkcinius-technologinius pasiekimus, privalomajame Darbo projekte detalizuojami ir patikslinami tik atskiri sprendiniai.

Šiuo metu siūloma kuo greičiau užbaigti ir naudojimui atiduoti didesnę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dalį, t.y. reprezentacinį pietų korpusą ir lankytojų aptarnavimo vestibiulį po kiemu (7700 kv. m). 

Šio etapo apimties darbų projektinė dokumentacija yra visiškai baigta, galutiniam jų realizavimui dar reikia 32 mln. litų. Esant reikiamam finansavimui, yra realu šį etapą įgyvendinti 2011 m. antrojoje pusėje.


Atsižvelgiant į prieš mėnesį baigtų archeologinių tyrimų Valdovų rūmų komplekso šiaurės vakarų zonoje rezultatus, šiuo metu baigiami ruošti antrosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dalies (6860 kv. m) interjerų įrengimo sprendiniai bei tikslinamos statybinių darbų ir inžinerinių sprendinių neesminės detalės.

Jei būtų gautas 32 mln. litų finansavimas, VĮ Vilniaus pilių direkcija pasiryžusi imtis visų priemonių, kad pati išbaigčiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų komplekso dalis būtų įrengta ir kuo greičiau pripažinta tinkama naudoti, t. y. kad joje pradėtų funkcionuoti pastato eksploatavimą bei autentiško paveldo tinkamą apsaugą užtikrinančios sistemos (ventiliavimo, drenažo, šildymo, apsaugos ir kt.). 

Taip pat siekiama,  kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai galėtų kuo greičiau priimti lankytojus, rengti pagrindinę dalį nuolatinių, jau sukomplektuotų ekspozicijų, organizuoti kultūrinius, edukacinius ir valstybės reprezentacijos renginius.


Pabrėžtina, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas yra vienintelis atvejis Lietuvoje, kai kultūros paveldo objekto atkūrimas ir jo paskirtis buvo įtvirtinti politine valia. 

Rūmų atkūrimo programa per jos realizavimo dešimtmetį buvo nuolat tikslinama. Tačiau objekto paskirtis yra nekvestionuojama ir aiškiai apibrėžta 2000 m. spalio 17 d. priimtame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatyme bei 2001 m. spalio 17 d. Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos“. 

Prasidėjus rūmų atkūrimo procesui, 2003 m. buvo patvirtinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, edukacinėms ir muziejinėms funkcijoms programos metmenys, o 2006–2007 m. – ir detalūs ekspoziciniai bei erdvių funkciniai planai, kuriuose detaliai išdėstytos ekspozicijos, nurodyti eksponatai, apibrėžiami vyksiantys renginiai, edukaciniai užsiėmimai ir pan. Tad teiginiai, esą niekas nežino, kokia šių rūmų paskirtis ir kas juose bus rodoma, yra ne tik neatsakingi ir nepagrįsti, tačiau ir akivaizdžiai klaidinantys bei neatitinkantys tikrovės.

Ne kartą yra akcentuota ir skelbta, kad, norint, jog daugiau negu pusė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų būtų atverta nuolatiniam lankymui, dar reikia investuoti 32 mln. litų. Tuo tarpu pagal 2008 m. ekspertų patikrintą ir patvirtintą sąmatą viso Valdovų rūmų komplekso atkūrimo pagal numatytą išbaigtumo lygį kaina – 367 mln. litų (iš jų 232 mln. jau skirti (iki pastarojo meto iš jų investuoti – 229 mln.); 32 mln. litų reikalingi, kad būtų atidaryta pagal pirmąjį etapą numatyta daugiau kaip pusė rūmų bei 103 mln. litų – kad likusi rūmų dalis būtų užbaigta).


Šiame straipsnyje: Valdovų rūmai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kodėl valstybinė žemė neturi būti perduota savivaldybėms?
    Kodėl valstybinė žemė neturi būti perduota savivaldybėms?

    Šiuo metu Aplinkos ministerija yra paskelbusi Žemės įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį valstybinę žemę numatoma perduoti valdyti savivaldybėms kaimo vietovėse. Valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose savivaldybėms jau yra perduota n...

    1
  • Iš kur atsirado ta baimė?
    Iš kur atsirado ta baimė?

    Į kovą prieš Salomėjos Nėries atminimą – su neperšaunamomis liemenėmis. O prieš Petrą Cvirką – su tankais. Arba su šarvuočiais, nes dėkingumą sovietiniam kariui savo kūryboje ne kartą išreiškus...

    2
  • Gražiausi jaunystės metai
    Gražiausi jaunystės metai

    Ar Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) galėjo suorganizuoti savo artimo bičiulio ir potencialaus įpėdinio Sergejaus Mironovičiaus Kostrikovo (1886–1934), dar žinomo Kirovo slapyvardžiu, nužudymą? ...

  • Taip norisi į Seimą
    Taip norisi į Seimą

    Liko 18 dienų, ir 141-am išrinktajam vėl bus ramu visus ketverius metus. Ramu dėl namų, dėl pinigų, dėl poilsio, reprezentacinių išlaidų, kelionių į užsienį už valdiškus pinigus ir, svarbiausia, negrės jokia asmeninė atsako...

    6
  • Paprastas siūlymas politikams: o gal išvis nebereikia dirbti?
    Paprastas siūlymas politikams: o gal išvis nebereikia dirbti?

    Iki rinkimų mažiau nei mėnuo, ir Seime po pateikimo pritarta siūlymui padidinti atostogų dienų skaičių nuo 20 iki 22. Žinoma, toks pasiūlymas patinka ir gyventojams, ir profsąjungoms, bet gal vis dėlto verta pagalvoti ir apie tuos, kurie kuria darb...

    1
  • Įtartini Palangos kandidatų į Seimą „čekučiai“
    Įtartini Palangos kandidatų į Seimą „čekučiai“

    Iškėliau klausimą dėl Andriaus Tapino iniciatyvos patikrinti praėjusios kadencijos tarybos narių, siekiančių tapti Seimo nariais sąžiningumą, skaidrumą, atsparumą korupcijai. Sulaukęs narių klausimų bei paraginimo, kaip Palangos miesto sa...

    7
  • Atėjo laikas keistis – J. Basanavičiaus gatvę kilstelėsime į naują kokybės lygį
    Atėjo laikas keistis – J. Basanavičiaus gatvę kilstelėsime į naują kokybės lygį

    Šią vasarą sukako šimtas metų nuo dienos, kai pagrindinei kurorto pėsčiųjų alėjai suteiktas J. Basanavičiaus gatvės vardas. Kaip žinia, anksčiau ši alėja buvo vadinama Tiškevičiaus bulvaru, tačiau 1924 m. vasarą Pala...

    3
  • Atsargiai, jauni rinkėjai
    Atsargiai, jauni rinkėjai

    Tretieji per mėnesį vietos rinkimai Vokietijoje baigėsi dar viena radikalų pergale. Nors Brandenburgo žemėje kraštutiniųjų dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nepavyko surinkti daugiausiai balsų, nuo trečią ...

    1
  • Žvairas vėpsojimas į realybę
    Žvairas vėpsojimas į realybę

    Sunku net įsivaizduoti, kokį absurdo lygį esame pasiekę. Jo ekscelencija rėžtelėjo pasiūlymą – steigti Regionų ministeriją. Na, čia, matyt, toks paklydimas – dėl noro padėti regionams įveikti skurdą, kuris ima dvokti vos išvy...

    7
  • Koks yra Lietuvos gynybos planas?
    Koks yra Lietuvos gynybos planas?

    Visi puikiai suprantame: jei Rusija užpultų Lietuvą, mus gintų NATO. Tačiau ar tai tikrai taip paprasta? Prisiminkime, kaip JAV reagavo, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Iš pradžių buvo žadama „padėsime tiek, kiek reikės“, tačiau po...

Daugiau straipsnių