Ieško lėšų iš jūros ištraukti paskendusius tinklus

Tarp Baltijos jūros teršalų – daug žvejų nuskendusiu tinklų. Įkliuvusios į juos žūsta žuvys, kiti gyvūnai. Nuo šių šiukšlių gavus aplinkosaugos fondo paramą valyti Lietuvos ir Lenkijos vandenys. Aptardami šio projekto rezultatus, dviejų šalių gamtosaugos organizacijų atstovai, mokslininkai tikina, kad darbams tęsti ieškos lėšų.

Paskendę tinklai – ne tik nuostolis žvejams, bet taip pat ir ilgam polimerais užteršta jūra. Neretai užkliuvę už nuolaužų, didelių akmenų, jie tampa spąstais žuvims, kitiems gyvūnams. Pasak mokslininkų, Baltijos jūroje taip žūsta iki 3 tūkst. tonų žuvų – maždaug tiek jų sugauna Lietuvos žvejai.

Pernai vasarą įgyvendinant gamtosaugos projektą, iš Lietuvos ir Lenkijos teritorinių vandenų ištraukta 22 tonos arba 130 km senų tinklų, nemažai kitos žvejybos įrangos. Kartu darbavosi nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai, žvejai.

„Praeitą vasarą vyko stebėjimai ir buvo rasta tinklų, kuriuos reikėjo ištraukti. Ekologiniu požiūriu tai labai blogai, todėl reikėtų, kad tas projektas būtų pratęstas“, – įsitikinęs Jūrinės žuvininkystės mokslų daktaras Šarūnas Toliušis.

Nuskendę tinklai rinkti iš Baltijos priekrantės, kur daugiausia žvejojama.

„Tai buvo darbas su narais. Kita dalis – dar nebaigtas dugno valymas. Yra nemažai laivų nuolaužų, ant kurių irgi gali būti tokios įrangos, susiduriame su utilizacijos problema. Nėra vietų, kur žvejai galėtų laikyti ištrauktus tinklus“, – pastebi projekto vadovas Robertas Staponkus.

Nevyriausybininės organizacijos imasi valyti Lietuvos vandenis nuo šių jūros šiukšlių. Dažniausiai tinklus nuplėšia audros, užkliuvę už nuolaužų, kai kada senus tinklus išmeta ir patys žvejai. Kaimynai lenkai juos renka jau antri metai ir rengiasi darbus tęsti.

„Tai didelė problema, pavyzdžiui, Lenkijoje kasmet prarandama 150 km tinklų. Turėtų būti skiriamos lėšos žvejams, jų tinklai turėtų būti paženklinti, kad būtų galima atsekti, iš kur jie pateko į vandenis“, – komentuoja Lenkijos aplinkos viceministras Januszas Zaleskis.

Baltijos jūros valymo darbai finansuoti iš Švedijos „Baltic sea“ privataus gamtosaugos fondo. Lietuvos vandenims valyti teko per pusę milijono litų. Gamtosaugininkų teigimu, dauguma ištrauktų tinklų bus panaudota restoranui dekoruoti. Tačiau apskritai, pasak gamtosaugininkų, reikia galvoti apie jų utilizavimą sudeginant aukštoje temperatūroje.

Bus ieškoma Europos Sąjungos ir kitų gamtosaugos fondų lėšų valyti nuo senų tinklų gilesnes Baltijos jūros vietas ir Kuršių marias. Esą vasarą, kai ribojama žūklė, tinklus traukti galėtų ir patys žvejai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių