Tokią teisę turės tik leidimą nuolat gyventi Australijoje turintys asmenys iš kitų „Penkių akių“ valstybių aljanso, kurio narės tarpusavyje keičiasi jautria žvalgybine informacija, narių.

Aljansą be Australijos sudaro Naujoji Zelandija, JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Pasak gynybos ministro Richardo Marleso (Ričardo Marlzo), šiuo žingsniu siekiama sukurti kariuomenę, kuri ateityje galėtų pasipriešinti užsienio šalių spaudimui, daromam blokuojant prekybos kelius.

R. Marlesas, kuris taip pat yra vicepmrejeras, teigė, kad šis pakeitimas yra svarbus žingsnis siekiant išspręsti 4,4 tūkst. žmonių trūkumo problemą Australijos gynybos pajėgose, kurių planuojamas skaičius yra 63,6 tūkst. nuolatinių tarnautojų.

Vyriausybė ketina iki 2040 metų šį skaičių padidinti iki 80 tūkstančių.

Palyginti nedidelis nedarbas šalyje yra vienas iš veiksnių, trukdančių Australijos kariuomenei pritraukti ir išlaikyti personalą.

Australija, kaip valstybė sala, prekiaujanti su pasauliu, yra ypač priklausoma nuo atvirų jūrų ir oro maršrutų, todėl jai kyla grėsmė dėl užsienio šalių kariuomenių prievartos, sakė R. Marlesas.

„Nesistengiame tapti lygiais su Jungtinėmis Valstijomis ar Kinija, – sakė R. Marlesas saugumo konferencijos delegatams. – Tai nėra patikimas ketinimas. Ar daug mažiau užtikrintame pasaulyje sugebėsime pasipriešinti bet kokio priešininko prievartai ir prasiskinti sau kelią?“

Leidimą nuolat gyventi Australijoje turintys Naujosios Zelandijos piliečiai prie kariuomenės galės prisijungti nuo liepos, o Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Kanados pilietybes turintys nuolatiniai gyventojai – nuo 2025-ųjų sausio.

Konfrontacija su Kinija

Australija užmezgė partnerystę su JAV ir JK, pagal kurią žadama sukurti Australijos povandeninių laivų, varomų amerikiečių branduolinėmis technologijomis, laivyną.

Kinija protestuoja prieš vadinamąją AUKUS partnerystę ir australų planus įsigyti šiuos laivus.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp abiejų šalių kariuomenių vandenyse, į kuriuos Pekinas reiškia ginčytinas teritorines pretenzijas, didėjo.

R. Marlesas sakė, kad per savaitgalį vykusį susitikimą su Kinijos gynybos ministru Dong Junu (Dong Dziunu) jis užsiminė apie neseniai įvykusį karinių pajėgų susidūrimą.

Australija apkaltino kinų naikintuvą sukėlus pavojų virš Geltonosios jūros skridusiam australų karinių jūrų pajėgų sraigtasparniui, jo kelyje numetus signalines raketas.

Pekinas kaltina Australijos įgulą šnipinėjant netoliese vykstančias Kinijos karinio jūrų laivyno pratybas.

„Tai buvo geras susitikimas. Jis užtruko ilgiau, nei tikėtasi. Jis buvo labai nuoširdus“, – apie susitikimą su Dong Junu Singapūre vykusio gynybos forumo „Šangri La dialogo“ kuluaruose sakė R. Marlesas.

Dar vienas incidentas lapkritį įvyko tarptautiniuose vandenyse prie Japonijos krantų – Kanbera apkaltino kinų eskadrinio minininko įgulą sužeidus australų narą savo sonaro įranga. Kinija neigia ką nors sužeidusi.

„Žinome, kaip saugiai ir profesionaliai bendrauti tarpusavyje, – kalbėjo R. Marlesas. – Neužtenka, kad tai vyksta tik daugeliu atvejų. Tai turi vykti kiekvienu atveju.“