Aušvicas buvo didžiausia nacių mirties stovykla ir tapo nacistinės Vokietijos vykdyto žydų genocido simboliu. Per Holokaustą buvo išžudyta 6 mln. Europos žydų, 1 mln. jų – Aušvice nuo 1940 iki 1945 metų, kaip ir daugiau nei 100 tūkst. kitų tautybių žmonių.

„Praėjus aštuoniasdešimčiai metų po išsilaisvinimo, pasaulis vėl išgyvena krizę“, – perspėjo 86-erių Tova Friedman (Tova Fridman) ir pridūrė, kad „tarp tautų plintantis antisemitizmas yra šokiruojantis“.

T. Friedman buvo viena iš ceremonijoje kalbėjusių Aušvicą išgyvenusių kalinių. Kiti trys – Marianas Turskis, Janina Iwanska (Janina Ivanska) ir Leonas Weintraubas (Leonas Weintraubas).

Pagrindiniame minėjime prie Aušvico II-Birkenau vartų iš viso susirinko 50 buvusių stovyklos kalinių ir dešimtys pasaulio lyderių.

Anksčiau pirmadienį pagyvenę buvę kaliniai, kai kurie jų dėvėjo mirties stovyklos uniformų mėlynai baltas juosteles, padėjo gėlių ir tylėdami palietė stovyklos Mirties sieną.

„Šiandien ir dabar matome didžiulį antisemitizmo augimą, o būtent antisemitizmas lėmė Holokaustą“, – įspėjo 98-erių metų vyras kitiems buvusiems stovyklos kaliniams ir pasaulio lyderiams per ceremoniją prie Aušvico II-Birkenau vartų.

99 -erių lenkų kilmės švedų gydytoja T. Weintraub prašė jaunimo būti jautriems netolerancijos ir diskriminacijos atžvilgiu ir pasmerkė nacizmo įkvėptų judėjimų plitimą Europoje.

„Niekada netylėti“

Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis ceremonijoje sakė, kad Aušvico baisumus ir palestiniečių kovotojų „Hamas“ išpuolį prieš Izraelį 2023-iųjų spalio 7-ąją įkvėpė „sena neapykanta žydams“.

Antisemitizmas „turėjo rėmėjų tada, turi jų ir dabar“, pažymėjo jis.

„1945-ųjų sausio 27-ąją, kai Raudonoji armija įžengė pro šiuos vartus, pasaulis pagaliau pamatė, kur veda antisemitizmo progresas. Ji veda tiesiai čia“, – kalbėjo jis.

„Šiandien visi turime pasižadėti niekada netylėti, kai kalbama apie antisemitizmą ar bet kokią kitą neapykantą“, – teigė R. Lauderis.

Osvencimo gatvės buvo ištuštėjusios, išskyrus policijos ir tarnybinių automobilių kolonas. Koncentracijos stovyklos muziejus nedirbo ir buvo neįprastai tylus. Jo teritorijoje tik plevėsavo Aušvico muziejaus vėliavos.

Šioje ceremonijoje dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Jungtinės Karalystės karalius Charlesas III (Karolis III), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir dešimtys kitų tarptautinių lyderių, įskaitant Seimo pirmininką Saulių Skvernelį.

Vis dėlto organizatoriai nusprendė neįtraukti politikų kalbų, siekiant didžiausią dėmesį skirti išgyvenusiesiems.

„Atsakomybė už atminimo įamžinimą“

V. Zelenskis teigė, kad pasaulis turi susivienyti, „kad neleistų blogiui laimėti“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė sovietų karius už tai, kad jie nutraukė Aušvico „absoliutų blogį“.

Iki 2022 metais pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą Aušvico išvadavimo metinių minėjimuose kasmet dalyvaudavo ir rusų delegacija, bet po to Maskva nebekviečiama.

Pasak organizatorių, tai gali būti paskutinės svarbios metinės dalyvaujant tokiai didelei išgyvenusiųjų grupei.

„Visi žinome, kad po 10 metų bus neįmanoma sukviesti didelės grupės į 90-ąsias Aušvico išvadavimo metines“,- sakė buvusios koncentracijos stovyklos vietoje esančio muziejaus atstovas Pawelas Sawickis (Pavelas Savickis).

„Kadangi laikui bėgant išgyvenusiųjų Holokaustą, deja, mažėja, atsakomybė už atminimo įamžinimą gula ant mūsų ir dar negimusių kartų pečių“, – pirmadienį Krokuvos žydų centre sakė Charlesas III.

Aušvico koncentracijos stovykla buvo įkurta 1940 metais, panaudojant kareivines Osvencime Pietų Lenkijoje. Šio miestelio pavadinimą naciai germanizavo.

Pirmieji 728 lenkų politiniai kaliniai buvo atvežti tų metų birželio 14-ąją.

1945-ųjų sausio 17 dieną, puolant sovietų pajėgoms, SS privertė 60 tūkst. išsekusių kalinių eiti į vakarus. Tai buvo pavadinta Mirties žygiu.

1945-ųjų sausio 21–26 dienomis vokiečiai susprogdino Birkenau dujų kameras bei krematoriumus ir pasitraukė.

Sausio 27-ąją atvykę sovietų kariai rado 7 tūkst. išgyvenusių kalinių.

Šią dieną Jungtinės Tautos (JT) paskelbė Holokausto atminimo diena.