Trečiadienį Azerbaidžanas paskelbė, kad jo prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) nedalyvaus Ispanijoje vykstančiame Europos aukščiausiojo lygio susitikime, kur buvo numatytos derybos su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu.

Planuota, kad susitikimui tarpininkaus Prancūzija, Vokietija ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

ES vadovai tikėjosi, kad Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiai suregs pirmąjį susitikimą po to, kai praėjusį mėnesį po žaibiškos karinės operacijos Baku perėmė separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę. Po šio Azerbaidžano puolimo dauguma iš 120 tūkst. Kalnų Karabacho etninių armėnų pasitraukė iš šio separatistinio regiono.

„Azerbaidžanas pasirengęs netrukus Briuselyje surengti trišalius susitikimus Europos Sąjungos, Azerbaidžano ir Armėnijos formatu“, – sakė prezidento patarėjas Hikmetas Hajiyevas (Chikmetas Chadžijevas).

Jis pridūrė, kad Azerbaidžanas palaiko trišalį Briuselio procesą ir ES, Azerbaidžano ir Armėnijos regioninę taikos darbotvarkę, taip pat dvišales taikos derybas su Armėnija.

H. Hajiyevas pažymėjo, kad Azerbaidžano prezidento nedalyvavimas neturėtų būti traktuojamas kaip atsisakymas derėtis su Armėnija.

Anot prezidento patarėjo, I. Aliyevas atsisakė dalyvauti derybose dėl Prancūzijos vykdomos politikos Pietų Kaukaze.

Jis pridūrė, kad prezidentas atsisakė susitikimo su Armėnijos lyderiu Europos politinės bendrijos susitikimo Granadoje kuluaruose „dėl šališkų Prancūzijos veiksmų ir militarizavimo politikos, kuri rimtai kenkia taikai ir stabilumui Pietų Kaukazo ir kelia pavojų visai ES politikai šio regiono atžvilgiu".

Po Azerbaidžano puolimo Kalnų Karabache Paryžius pažadėjo karinę paramą Jerevanui, tačiau detalesnės informacijos nepateikė.

Į aukščiausiojo lygio susitikimą taip pat neatvyko Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), taip apsunkindamas pastangas spręsti naujausią saugumo krizę Europoje.