Baigėsi BRICS viršūnių susitikimas: triukšmo daug, o rezultatų mažoka

  • Teksto dydis:

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį užbaigė BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą ir pagyrė šio bloko vaidmenį kaip atsvarą tam, ką jis pavadino „iškreiptais Vakarų metodais“.

Tris dienas Kazanės mieste vykęs viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo 36 šalių vadovai ar atstovai, tarytum atskleidė, kad Jungtinių Valstijų vadovaujamos pastangos izoliuoti Rusiją dėl jos veiksmų Ukrainoje nepasiteisino.

Susitikime, kuris žymėjo pirmą per daugiau nei dvejus metus kelionę į Rusiją, lankėsi Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas, dėl to supykdęs Kyjivą, ne kartą buvo kalbama apie karą.

A. Guterresas paragino Ukrainoje užtikrinti teisingą taiką, atitinkančią JT Chartiją, tarptautinę teisę ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijas. Jis taip pat paragino nedelsiant nutraukti kovas Gazos Ruože, Libane ir Sudane.

Ketvirtadienį vakare surengtoje spaudos konferencijoje V. Putinas buvo paklaustas apie buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo, galinčio sugrįžti į valdžią po lapkritį įvyksiančių rinkimų, pažadą nutraukti kovas Ukrainoje.

„Tai, ką neseniai pasakė ponas Trumpas, ką girdėjau, (tai, kad) jis kalbėjo apie norą padaryti viską, kad būtų užbaigtas konfliktas Ukrainoje. Man atrodo, kad jis tai pasakė nuoširdžiai. Mes tikrai sveikiname tokius pareiškimus, nesvarbu, kas juos daro“, – kalbėjo V. Putinas.

V. Putino taip pat buvo paklausta, ar Rusijoje yra Šiaurės Korėjos karių, tačiau jis to nei patvirtino, nei paneigė. JAV trečiadienį pranešė, kad Rusijoje dislokuota 3 tūkst. Pchenjano karių, besitreniruojančių keliose vietose.

„Nuotraukos yra rimtas dalykas, jei yra nuotraukų, vadinasi, jos kažką vaizduoja“, – sakė jis, paklaustas apie palydovines karių nuotraukas.

V. Putinas pažymėjo, kad anksčiau tą pačią dieną įstatymų leidėjai Maskvoje ratifikavo paktą su Šiaurės Korėja dėl abipusės karinės pagalbos, kuris yra deklaruojamos strateginės partnerystės su Pchenjanu dalis.

„Niekada neabejojome, kad Šiaurės Korėjos vadovybė rimtai vertina mūsų susitarimus. Ką ir kaip mes darysime pagal šį (susitarimo) straipsnį, yra mūsų reikalas“, – teigė Rusijos vadovas.

Pyktis dėl Vakarų

Viršūnių susitikime buvo aptartas bendradarbiavimo finansų srityje plėtojimas, įskaitant alternatyvų Vakarų dominuojamoms atsiskaitymo sistemoms sukūrimą, kalbėta apie pastangas išspręsti regioninius konfliktus ir BRICS grupės išplėtimą.

Organizaciją 2009 metais sukūrė Rusija, Brazilija, Indija ir Kinija. Netrukus prie jos prisijungė Pietų Afrika, vėliau – Iranas, Egiptas, Etiopija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Saudo Arabija.

Turkija, Azerbaidžanas ir Malaizija yra pateikę oficialias paraiškas dėl prisijungimo, o dar kelios šalys reiškė suinteresuotumą naryste.

Kremlius viršūnių susitikimą Kazanėje pavadino didžiausiu kada nors Rusijos surengtu užsienio politikos renginiu.

Kalbėdamas per „BRICS plius“ sesiją, kurioje dalyvavo apie prisijungimą prie bloko galvojančios šalys, V. Putinas kaltino Vakarus bandant stabdyti augančią globaliųjų Pietų galią „neteisėtomis vienašališkomis sankcijomis, akivaizdžiu protekcionizmu, manipuliavimu valiuta ir vertybinių popierių biržomis, ir nepaliaujama užsienio įtaka, tariamai skatinant demokratijos, žmogaus teisių ir klimato kaitos darbotvarkę“.

„Tokie iškreipti metodai ir būdai, tiesiai kalbant, lemia naujų konfliktų atsiradimą ir senų nesutarimų blogėjimą“, – kalbėjo V. Putinas. – Vienas to pavyzdys yra Ukraina, kuria naudojamasi kuriant pavojingas grėsmes Rusijos saugumui, ignoruojant mūsų gyvybinius interesus, mūsų teisingą susirūpinimą ir rusakalbių teisių pažeidimus.“

Konkrečiai Rusija spaudžia sukurti naują mokėjimų sistemą – alternatyvą pasauliniam mokėjimų tinklui SWIFT – taip sudarant sąlygas Maskvai apeiti Vakarų sankcijas ir prekiauti su partneriais.

Trečiadienį priimtoje bendroje deklaracijoje dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl „neteisėtų vienašališkų priverstinių priemonių, įskaitant neteisėtas sankcijas, griaunamojo poveikio“ ir pakartojo įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą finansų srityje tarp BRICS šalių.

Buvo akcentuota „greitesnių, pigių, veiksmingesnių, skaidrių, saugių ir įtraukių tarpvalstybinių mokėjimų instrumentų“ nauda.

Raginimai dėl taikos

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė bloko vaidmenį užtikrinant pasaulinį saugumą. Jis pažymėjo, kad Kinija ir Brazilija pateikė taikos planą Ukrainai ir stengėsi sutelkti didesnę tarptautinę paramą jam. Ukraina šį pasiūlymą atmetė.

„Turėtume skatinti kuo greitesnę padėties deeskalaciją ir sudaryti sąlygas politiniam sprendimui“, – sakė Xi Jinpingas.

Kelios savaitės prieš tai, kai Rusija 2022-ųjų vasarį užpuolė Ukrainą, V. Putinas ir Xi Jinpingas paskelbė apie savo šalių partnerystę „be ribų“. Abu lyderiai šiemet jau buvo susitikę du kartus: Pekine gegužę ir per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimą Kazachstane liepą.

Rusija taip pat puikiai bendradarbiauja su Indija. Naujasis Delis Maskvą mato kaip laiko išbandytą partnerę nuo pat Šaltojo karo laikų, nepaisydamas Rusijos glaudžių ryšių su Indijos varžove Kinija. Nors sąjungininkės Vakaruose nori, kad Naujasis Delis aktyviau bandytų įtikinti Maskvą nutraukti karą Ukrainoje, Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi nenori smerkti Rusijos ir akcentuoja taikų sprendimą.

Kreipdamasis į „BRICS plius“ sesiją A. Guterresas paragino tuojau pat nutraukti kovas Gazos Ruože, Libane, Ukrainoje ir Sudane.

„Mums reikia taikos Ukrainoje, teisingos taikos pagal JT chartiją, tarptautinę teisę ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijas“, – sakė jis.

Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida viršūnių susitikimą Kazanėje vadino didžiule politine sėkme, privertusia Vakarus baimintis savo įtakos pasauliui praradimo. Valstybinės televizijos laidose ir naujienų pranešimuose pabrėžiama, kad BRICS šalys sudaro maždaug pusę pasaulio gyventojų ir „pasaulio daugumą“, kad blokas meta iššūkį Vakarų „hegemonijai“.

Televizijos laidų vedėjai noriai cituoja Vakarų žiniasklaidos pranešimus, jog šis susitikimas parodė bandymų izoliuoti Maskvą nesėkmę.

„Vakarai, JAV, Vašingtonas, Briuselis, Londonas galiausiai izoliavosi patys“, – sakė Jevgenijus Popovas, vedantis populiarią politinę pokalbių laidą per valstybinę televiziją „Rossija 1“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių