Abiejų Šiaurės šalių prisijungimo prie transatlantinio Aljanso idėja sulaukė „NATO šalių narių plataus palaikymo“, pridūrė J. Psaki.

R. T. Erdoganas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

Šis žingsnis gali tapti rimta kliūtimi potencialiam Helsinkio ir Stokholmo prisijungimui prie Vakarų šalių gynybos Aljanso.

„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes, ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Pasak prezidento, ankstesni Turkijos vadovai taip pat „padarė klaidą“, kai 1952 metais uždegė žalią šviesą Graikijos narystei NATO.

„Mes, Turkija, nenorime antrą kartą suklysti šiuo klausimu“, – pareiškė R. T. Erdoganas.

Turkų lyderis apkaltino abi Šiaurės valstybes suteikiant prieglobstį Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir ultrakairiųjų Revoliucinės liaudies išlaisvinimo partijos-Fronto (DHKP-C) nariams.

Turkija, Europos Sąjunga ir JAV PKK laiko teroristine organizacija. Ši grupė nuo 1984-ųjų vadovauja ginkluotam sukilimui prieš Turkijos valstybę, jau nusinešusiam dešimtis tūkstančių gyvybių.

Reikalingas vienbalsis pritarimas

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą teigė, tiek Suomija, tiek Švedija būtų priimtos „išskėstomis rankomis“.

„Nepozityvi“ Turkijos reakcija yra pirmas neigiamas balsas dėl abiejų Šiaurės šalių perspektyvų NATO.

Švedų ir suomių užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė viltį susitikti su savo kolega turku per Berlyne šeštadienį vyksiantį neformalų NATO diplomatijos vadovų susitikimą.

Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde (An Lindės) pranešime, gautame naujienų agentūros AFP, sakoma, kad ji pageidaus „galimybės“ aptarti „potencialią Švedijos paraišką NATO“, kai šeštadienį susitiks Berlyne su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu). Ji taip pat pabrėžė, kad „Turkijos vyriausybė mums tiesiogiai nepateikė tokio pobūdžio pranešimo“.

Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) penktadienį kalbėdamas per spaudos konferenciją Helsinkyje išreiškė viltį „tęsti mūsų diskusiją“ su kolega iš Turkijos.

Stokholmas ir Helsinkis kreipėsi į savo tarptautinius partnerius, telkdami paramą savo galimiems stojimo paraiškoms.

Kuriai nors šaliai nusprendus pateikti prašymą dėl narystės NATO, 30 narių Aljansas turi vienbalsiai sutikti siųsti oficialų kvietimą, o paskui prasideda derybos dėl narystės.

Suomijos ir Švedijos atveju galutinis pritarimas gali būti suteiktas per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turėtų ratifikuoti sprendimą.

NATO priklausanti Turkija perdavė Ukrainai kovinių dronų, bet vengia taikyti sankcijas Rusijai, skirtingai negu kitos sąjungininkės Vakaruose.

Kadangi Ankara palaiko gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, ji tarpininkauja pastangoms užbaigti konfliktą, taip pat siūlėsi organizuoti Ukrainos ir Rusijos viršūnių susitikimą.