Tsai Ing-wen pabrėžė, kad toks bendras Baltijos šalių parlamentų narių vizitas Taivane yra pirmasis.

Ji pasveikino įstatymų leidėjus, dalyvaujančius 2021 metų Atvirojo parlamento forume, organizuojamame Taivano užsienio reikalų ministerijos.

Kinija laiko Taivaną neatsiejama savo teritorijos dalimi ir atmeta bet kokias autonomiškai valdomos salos pastangas dalyvauti tarptautiniuose forumuose arba plėtoti diplomatinius ryšius su kitomis šalimis, dėl kurių Taivanas pelnytų tarptautinį pripažinimą.

Pekino tonas Taibėjaus atžvilgiu tapo dar karingesnis nuo 2016 metų, kai Taivano prezidentes buvo išrinkta Tsai Ing-wen, atmetanti žemyninės Kinijos pretenzijas į salą.

Tsai Ing-wen atkreipė dėmesį, kad Taivaną su Baltijos šalimis sieja vertybės ir patirtis.

„Taivaną ir Baltijos šalis sieja panaši patirtis – išsivadavimas iš autoritarinio valdymo ir kova už laisvę. Demokratija, kuria džiaugiamės šiandien, yra sunkiai pelnyta, – kalbėjo prezidentė. – Tai yra dalykas, kurį mes visi kuo puikiausiai suprantame.“

Taivaną ir Baltijos šalis sieja panaši patirtis – išsivadavimas iš autoritarinio valdymo ir kova už laisvę.

Lietuvos delegacijos vadovas Matas Maldeikis išreiškė viltį, kad ryšiai su Taivanu taps dar tvirtesni.

„Esame čia, kad išreikštume savo solidarumą su jumis. Tikimės, kad greitai atsidarysiantis Lietuvos prekybos biuras Taivane padės išplėsti Taivano ir Lietuvos partnerystę bei prisidės prie glaudesnių ryšių tarp Taivano ir viso Europos bloko“, – kalbėjo jis.

Lietuva yra tarp grupės Baltijos ir Vidurio Europos šalių, siekiančių glaudesnių ryšių su Taivanu, net jeigu tai kursto pyktį Kinijai.

Gegužę Lietuva pasitraukė iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tuomet šią bendradarbiavimo platformą vadino „skaldančia“ ir ragino su Kinija bendrauti visų Europos Sąjungos narių lygiu.

Anksčiau lapkritį Taibėjus atidarė Vilniuje Taivaniečių atstovybę – de facto ambasadą. Lietuva taip pat planuoja atidaryti savo atstovybę Taivane.

„Lietuvos vyriausybė politika Taivano atžvilgiu yra plačiai palaikoma mūsų visuomenėje“, – per susitikimą su Tsai Ing-wen sakė M. Maldeikis.

„Esama daug galimybių ekonominiam ir kultūriniam bendradarbiavimui tarp mūsų šalių“, – pridūrė jis.

„Ilgalaikis stabilus ir veiksmingas bendradarbiavimas yra įmanomas būtent todėl, kad mūsų visuomenės remiasi tais pačiais demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principais“, – pabrėžė Lietuvos parlamentaras.

Po Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje įtūžusi Kinija sumažino diplomatinio atstovavimo Lietuvoje lygį iki reikalų patikėtinių ir atšaukė savo ambasadorių. Anksčiau Kinija liepė išvykti Lietuvos ambasadorei iš Pekino.

Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Pekinas kritikuoja Lietuvą, jog ši nesilaiko dar 1991-ųjų rugsėjį pasirašyto susitarimo, kuriuo įsipareigojo gerbti Kinijos teritorinį vientisumą ir neužmegzti diplomatinių ryšių su Taivanu.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros šalies.

Sekmadienį, Baltijos šalių delegacijos atvykimo į Taivaną dieną, Kinija pasiuntė 27 karinius lėktuvus į Taivano oro erdvės atpažinimo zoną.

Pekinas pastaraisiais metais suintensyvino karinę veiklą netoli Taivano. Spalio pradžioje į salos oro erdvės atpažinimo zoną buvo pasiųstas rekordinis skaičius Kinijos karinių orlaivių.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pasmerkė Baltijos šalių parlamentarų vizitą Taivane

„Raginame susijusias šalis atsargiai rinktis žodžius bei veiksmus ir liautis siuntus klaidingus signalus Taivano nepriklausomybės jėgoms“, – sakė ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).