- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gilėjant etniniams nesutarimams ir baiminantis naujų politinių neramumų praėjus beveik trims dešimtmečiams po Balkanų šalį nusiaubusio karo, Bosnijoje ir Hercegovinoje sekmadienį vyks visuotiniai rinkimai.
Valstybė susiskaldžiusi į atsiskirti siekiančius krikščionis ortodoksus serbus bei katalikus kroatus, reikalaujančius didesnės autonomijos, o musulmonai bosniai, reikalaujantys sukurti labiau egalitarinę valstybę, atrodo, siekia nepasiekiamo.
Daugiau nei du dešimtmečius skurdžią Balkanų valstybę valdo prastai funkcionuojanti administracinė sistema, sukurta pagal 1995 metų Deitono susitarimą.
Nors 10-e dešimtmetyje susitarimais pavyko užbaigti karą, nuo to laiko šalis yra ištikta politinio paralyžiaus.
Analitikai perspėjo, kad Bosnija vis giliau grimzta į neramius vandenis, o rinkimų išvakarėse nesutarimai etniniu pagrindu, atrodo, dar labiau didėja.
„Bosnija ir Hercegovina išgyvena rimčiausią politinę krizę nuo pat taikos susitarimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Sarajeve gyvenantis politikos analitikas Ranko Mavrakas.
„Etniniai nesutarimai tokie gilūs, kad dabar jie kelia realų pavojų Bosnijos išlikimui ir vientisumui“, – pridūrė jis.
Gausybė rinkimų
Deitono taikos susitarimu Bosnija ir Hercegovina buvo suskirstyta etniniu principu į Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai bosniai, bei Serbų Respubliką. Tačiau trečia pagal dydį kroatų etninė bendrija, kurios dauguma narių yra katalikai, vis labiau piktinasi, anot jų, nesąžininga sistema.
Etninės partijos, siekdamos išlaikyti valdžią, jau seniai naudojasi šalies susiskaldymu, o šimtai tūkstančių žmonių emigruoja į užsienį ieškoti geresnių galimybių.
Tvyrant niūriai nuotaikai, sekmadienį rinkėjai rinks daugybę pareigūnų, įskaitant visus tris Bosnijos Prezidiumo narius, bei centrinio parlamento deputatus. Taip pat rengiama virtinė vietos rinkimų dviejuose teritoriniuose vienetuose.
Rinkėjų apklausų duomenų beveik nėra, o analitikai teigia, kad daugelyje rinkimų greičiausiai dominuos senbuviai ir nacionalistinės partijos, įskaitant ilgametį Bosnijos serbų lyderį Miloradą Dodiką, siekiantį toliau dirbti Prezidiume.
Jau kelis mėnesius M. Dodikas kursto įtampą, dažnai ragindamas Bosnijos serbus dar labiau atsiskirti nuo centrinių šalies institucijų.
„Ši situacija primena du brolius, kurie nemėgsta vienas kito“, – prieš neseniai vykusį rinkimų kampanijos mitingą naujienų agentūrai AFP sakė M. Dodiko šalininkas pensininkas Raikas, kuris neatskleidė savo pavardės.
„Geriau, kad jie negyventų kartu“, – pridūrė jis.
Skambant raginimams atsiskirti, nemažai žmonių, regis džiaugiasi, kad serbai palieka Bosniją ir Hercegoviną.
„Dodikas ir panašūs į jį gali vykti į kitą šalį, kuri jiems atrodo gražesnė“, – per neseniai vykusį mitingą sakė buvęs Bosnijos Prezidiumo narys Bakiras Izetbegovičius.
B. Izetbegovičius – pirmojo nepriklausomos Bosnijos prezidento sūnus – siekia trečios Bosnijos musulmonų prezidento kadencijos, tačiau su juo varžosi 46 metų istorijos profesorius Denisas Bečirovičius.
11 opozicinių partijų remiamas D. Bečirovičius žada kovoti už „proeuropietišką ir vieningą“ Bosniją.
Jokių kompromisų
Prie didėjančių nesutarimų prisideda ir tai, kad daugelis šalies katalikų kroatų prieš rinkimus reikalavo didesnės autonomijos arba rinkimų reformų, o pagrindinė nacionalistų partija HDZ kelis mėnesius grasino boikotuoti rinkimus.
Dėl didelio pranašumo skaičiumi musulmonų ir kroatų federacijoje Bosnijos ir Hercegovinos musulmonai faktiškai kontroliuoja, kas gali būti išrinktas vadovauti kroatams prezidento rinkimuose.
HDZ ir kitos kroatų partijos ragino sukurti mechanizmą, kuris leistų šiai bendruomenei skirti savo atstovus į Prezidiumą ir aukštuosius parlamento rūmus, bet tam griežtai priešinosi federacijos valdančioji bosniakų (Bosnijos musulmonų) partija.
Daugėja nuogąstavimų dėl galimų neramumų po rinkimų, jei kroatams atstovaujantis dabartinis Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo narys Željko Komšičius (Želkas Komšičius), kuriam antipatijos neslepia visos kroatų partijos, bus perrinktas. Nacionalistai, tvirtinantys, kad yra pasirengę plačiau boikotuoti vyriausybines institucijas, nekart yra pažėrę grasinimų.
„Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad padėtis Bosnijoje stabilizuosis“, – sakė analitikas R. Mavrakas.
„Šiuo metu nėra jokių požymių, kad įmanoma pasiekti kompromisą“, – teigė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prancūzijoje vyksta lemiamas parlamento rinkimų ratas2
Prancūzijoje sekmadienį atsidarė rinkimų apylinkės antrojo pirmalaikių parlamento rinkimų turo balsavimui, kurį, kaip tikimasi, laimės kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen (Marin Le Pen) partija Nacionalinis sambūris (RN). ...
-
Liepos 7-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Liepos 7-oji, sekmadienis, 27 savaitė. ...
-
Salvadoro prezidentas grasina susidorojimu tiems, kurie kels maisto kainas7
Salvadoro prezidentas Nayibas Bukele (Najibas Bukelė), garsėjantis griežtu susidorojimu su gatvės gaujomis, pagrasino, kad panašią taktiką taikys ir prieš kainų kėlėjus. ...
-
Pagrindiniam Milano tarptautiniam oro uostui bus suteiktas S. Berlusconio vardas3
Pagrindiniam šiaurės Italijos Milano miesto tarptautiniam oro uostui nuspręsta suteikti pernai mirusio buvusio premjero ir žiniasklaidos magnato Silvio Berlusconio vardą. ...
-
Vokietijos kariuomenė palieka oro pajėgų bazę Nigeryje14
Nutrūkus deryboms su Nigerį valdančia chunta, Vokietijos kariuomenė iki rugpjūčio 31-osios nutrauks operacijas savo oro pajėgų bazėje šioje Sahelio šalyje, šeštadienį pranešė Vokietijos gynybos ministerija. ...
-
M. Le Pen prieštarauja ilgojo nuotolio raketų perdavimui Ukrainai
Jeigu „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) turės balsą Prancūzijos vyriausybėje po įvykusių parlamento rinkimų, jis neleis Ukrainai naudoti Prancūzijoje gaminamų ilgojo nuotolio ginklų ginantis nuo Rusijos. Tai pareiškė šios ...
-
Į Baltarusiją atvyko Kinijos kariškiai7
Šeštadienį į Baltarusiją dalyvauti bendrose pratybose atvyko Kinijos kariškiai, informuoja naujienų portalas „rbc.ua“, remdamasis Baltarusijos gynybos ministerijos pranešimu. ...
-
Apklausos Prancūzijoje: M. Le Pen partija pirmauja, bet yra toli iki absoliučios daugumos2
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen (Marin Le Pen) partija penktadienį paskelbtose nuomonių apklausose prieš antrąjį parlamento rinkimų turą išlaiko pranašumą, tačiau jos galimybės gauti abso...
-
Irano prezidento rinkimus laimėjo reformistas M. Pezeshkianas
Irano reformistų kandidatas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) šeštadienį laimėjo antrąjį prezidento rinkimų turą prieš ultrakonservatyvių pažiūrų Saeedą Jalili (Saidą Džalilį), pranešė Vidaus reikal...
-
Naujasis JK premjeras pažadėjo tvirtą britų paramą Ukrainai
Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) penktadienį Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) pareiškė, kad JK parama Ukrainai kare su Rusija yra nepajudinama. Tokius žodžius i&scar...