- AFP-BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bosnijos serbai sekmadienį balsuoja referendume dėl to, ar minėti savo „nacionalinę šventę“, didindami spaudimą jau ir taip trapioms šalies institucijoms.
Tokį balsavimą sugalvojo nacionalistas Miloradas Dodikas, vieno iš dviejų Bosniją ir Hercogoviną sudarančių politinių darinių – Serbų Respublikos – lyderis. Jis nepaisė Bosnijos konstitucinio teismo sprendimo, JAV ir ES nepritarimo bei Serbų Respublikos didžiosios sąjungininkės Serbijos abejonių.
Balsuoti referendume turi maždaug 1,2 mln. žmonių. Jie turės nuspręsti, ar Bosnijos serbai sausio 9 d. minės savo „nacionalinę šventę“. Balsavimo apylinkės duris atvėrė 7 val. vietos laiku (8 val. Lietuvos laiku) ir bus atidarytos iki 19 val. (20 val. Lietuvos laiku).
„Atėjau balsuoti, nes kiekviena tauta ir kiekviena valstybė turi turėti savo nacionalinę šventę. Lygiai taip pat serbai privalo turėti savo šventę“, – prie vienos balsavimo apylinkės Serbų Respublikos sostinėje Banka Lukoje sakė 60-metis Vojo Vujakovicius (Vojo Vujakovičius).
Ši data Bosnijoje sukelia skaudžių atsiminimų apie nacionalines aistras, traumą ir kraujo praliejimą. Tą dieną Bosnijoje buvo paskelbta „Serbijos žmonių respublika“, ir tai įvyko likus trims mėnesiams iki 1992-1995 metais vykusios pilietinio karo, per kurį žuvo 100 tūkst. žmonių.
Tarp Serbų Respublikos įkūrėjų buvo ir Radovanas Karadzicius (Radovanas Karadžičius), kuris kovą dėl genocido ir karo metu įvykdytų nusikaltimų žmogiškumui buvo nuteistas kalėti 40 metų.
Bosnijos konstitucinis teismas referendumą atšaukė paskelbdamas, kad tokia nacionalinė šventė būtų neteisėta, nes diskriminuotų kitų tautybių žmones. Tačiau M. Dodikas vis tiek referendumą surengė.
„Respublika rengiasi referendumui. Tai didi diena respublikai ir mūsų žmonėms, – vizito Maskvoje metu penktadienį sakė M. Dodikas. – Turime pademonstruoti savo išdidumą, kad esame demokratiška tauta ir kad turime teisę patys priimti sprendimus.“
Remiantis Deitono taikos susitarimu, kuris nutraukė Bosnijos karą, šalis buvo padalinta į du pusiau nepriklausomus darinius – Serbų Respubliką bei Musulmonų ir kroatų federaciją. Tačiau analitikai pažymi, kad instituciniai ryčiai tarp dviejų darinių yra silpni ir nestabilūs.
Kai kurie ekspertai baiminasi, kad M. Dodiko surengtas referendumas yra žingsnis link Serbų Respublikos nepriklausomybės, kurios siekti jis ne kartą grasino.
Bosnijos musulmonų lyderis Bakiras Izetbegovicius (Bakiras Izetbegovičius) ne kartą kaltino M. Dodiką „žaidimu su ugnimi“. O karo metu buvęs Bosnijos musulmonų kariuomenės vadas Seferas Halilovičius (Seferas Halilovičius) apkaltino M. Dodiką „peržengus raudonąją liniją“.
Tačiau kai kurie apžvalgininkai mano, kad konfliktas yra vargiai tikėtinas ir kad krizė yra kurstoma siekiant sustiprinti nacionalistų galimybes prieš rinkimus.
Savo ruožtu vietos visuomenė smarkiai palaiko referendumo idėją.
„Mes visi dalyvausime, kad išsaugotume savo laisvę, taiką ir orumą“, – sakė Sarajevo priemiesčio Lukavicos gyventoja pensininkė Vida Kojic (Vida Kojič).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Popiežius pasmerkė jėgos naudojimą Libane ir Gazos Ruože3
Popiežius Pranciškus sekmadienį pasmerkė jėgos naudojimą Libane ir Gazos Ruože, Izraeliui toliau rengiant smūgius šiose teritorijose. ...
-
Ekspertas: V. Zelenskio komanda susimovė – esminiai dalykai pateikti blogai ir blogu laiku
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis grįžo iš JAV su nauju karinės pagalbos paketu, bet nepasiekęs dviejų svarbiausių tikslų – jo „pergalės planas“ nepriimtas, kaip ir negautas leidimas smogti Rusijai vakarietiškom...
-
S. Lavrovas toliau lieja tulžį ant Vakarų: Europa rengiasi savižudiškam nuotykiui
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vienareikšmiškai atmetė galimybę atnaujinti tarptautinius santykius. ...
-
Austrijoje prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose
Austrijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas visuotiniuose rinkimuose ir manoma, kad juose kraštutiniai dešinieji galėtų pasiekti istorinę pergalę, nedidele persvara įveikę konservatorius. ...
-
Izraelio kariuomenės vadas užsiminė apie invazijos į Libaną galimybę2
Po „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallaho nužudymo per tikslinį oro smūgį Izraelio kariuomenės vadas Herzis Halevis užsiminė apie invazijos į kaimyninį Libaną galimybę. Jis baigė padėties vertinimą ir patvirtino ginkluotųjų pajėg...
-
Paminėtos 30-osios kelto „Estonia“ katastrofos metinės
Šeštadienį Švedijoje ir Estijoje paminėtos 30-osios kelto „Estonia“ katastrofos metinės. ...
-
J. Bidenas „Hezbollah“ lyderio nužudymą pavadino teisingumu14
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallah (Hasano Nasralos) nužudymą šeštadienį pavadino teisingumu daugybei jo aukų, įskaitant tūkstančius amerikiečių, izraeliečių ir Libano civili...
-
ES oro bendrovėms rekomenduoja vengti Libano ir Izraelio oro erdvės3
Oro bendrovės ateinantį mėnesį turėtų vengti Libano ir Izraelio oro erdvės, padidėjus oro ir raketų smūgių tarp Izraelio ir „Hezbollah“ intensyvumui, šeštadienį pareiškė Europos Sąjunga (ES). ...
-
Izraelio kariuomenė: pašalinus H. Nasrallah, pasaulis tapo saugesnis13
Izraelio kariuomenė šeštadienį pareiškė, kad dėl „Hezbollah“ lyderio Hassano Nasrallah (Hasano Nasralos) nužudymo pasaulis tapo saugesnis, tačiau pridūrė, kad vis dar bus taikomasi į likusius aukšto rango grupuo...
-
Vidurio Europoje prieglobstį radę ukrainiečiai žada čia pasilikti: situacija Lietuvoje – kitokia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SOCMIN), 41 proc. karo pabėgėlių iš Ukrainos savo gyvenimą Lietuvoje mato iki karo pabaigos, 39 proc. sako kad čia pabus dar kelerius metus, bet planuoja grįžimą namo. Vidurio Europos situac...