Kasmet atnaujinamoje Europos Sąjungos (ES) plėtros proceso ataskaitoje EK taip pat dar kartą patvirtino, kad Sakartvelo stojimo į bloką procesas yra de facto sustabdytas, jei kartvelų valdančioji partija nepakeis savo kurso po to, kai buvo apkaltinta tuo, kad ji grąžina šalį į Kremliaus orbitą.

Birželį Ukraina ir Moldova oficialiai pradėjo stojimo į ES derybas. Jų ilgą kelią į bloką greičiausiai trukdys Rusijos pastangos destabilizuoti padėtį.

Pasak EK, siekis patikrinti, kiek Ukrainos ir Moldovos įstatymai atitinka ES standartus ir kiek dar reikia nuveikti, vykdomas sklandžiai.

Po pirmojo etapo bus galima pradėti tikras derybas dėl 35 temų – nuo mokesčių iki aplinkosaugos politikos.

EK, kalbėdama apie Ukrainą ir Moldovą, išreiškė viltį, kad „derybos dėl įvairių temų bus pradėtos (...) kuo greičiau 2025 metais“, jei tam pritars 27 ES valstybės narės.

Iki šiol Ukraina sulaukė pagyrų, kad pradėjo daugybę reformų, kuriomis siekiama pažaboti korupciją ir politinį kišimąsi, net ir vykstant karui.

„Ukrainiečiai vienu metu kovoja du mūšius“, – spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Vienas mūšis vyksta mūšio lauke, tikras karas, o kitas – siekiant įgyvendinti reformas, reikalingas norint tapti Europos Sąjungos nare“, – pažymėjo jis.

„Mes remsime Ukrainą abiem frontais“, – sakė jis.

Tuo metu šį mėnesį vykusiame referendume, kurį temdė numanomas Maskvos kišimasis, Moldova tik minimalia balsų persvara nubalsavo už narystę ES.

Tačiau ES kaimynystės ir plėtros komisaras Oliveris Varhelyi spaudos konferencijoje pažymėjo, kad Moldova nuėjo labai ilgą kelią, užsimindamas, kad šiai šaliai pavyko susigrąžinti milijonus pavogtų lėšų iš oligarchų.

Kyjivas ir Kišiniovas pateikė paraiškas įstoti į ES netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Arba Rusija, arba ES

Sakartvelui praėjusių metų gruodį taip pat buvo suteiktas šalies kandidatės į ES statusas, tačiau derybos buvo įšaldytos po to, kai šalis priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, nukreiptą prieš pilietinę visuomenę. Kritikai smerkia šį įstatymą, teigdami, kad jis primena Rusijos teisės aktus.

„Jeigu Sakartvelo vadovybė išreikštų politinę valią, mes siūlome aiškų kelią į Europos Sąjungą, jei bus atšauktas įstatymas dėl užsienio įtakos“, – sakė J. Borrellis.

Tačiau EK plėtros ataskaitoje taip pat perspėjama, kad „Komisija negalės svarstyti galimybės rekomenduoti pradėti derybas su Sakartvelu, jei ši šalis nepakeis dabartinio kurso, kuris kelia grėsmę jos keliui į ES“.

J. Borrellis sakė, kad invazija į Ukrainą „aiškiai parodė, kad Rusija dabar labiau nei bet kada kelia egzistencinę grėsmę Europai ir kad narystė Europos Sąjungoje tampa strateginiu pasirinkimu“

„Tiesiog negalite palaikyti ryšių su Rusija arba bandyti elgtis taip, kaip anksčiau, ir tikėtis, kad jūsų šalis taps Europos Sąjungos dalimi, – sakė J. Borrellis. – Arba viena, arba kita.“

Anksčiau šiemet Briuselis uždegė žalią šviesą stojimo deryboms su Bosnija ir Hercegovina. Be to, ES yra pradėjusi derybas su Serbija, Juodkalnija, Albanija bei Šiaurės Makedonija.

J. Borrellis sukritikavo Serbiją, kuri palaiko draugiškus santykius su Rusija ir atsisako taikyti sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Serbija anksčiau ar vėliau turės suderinti užsienio politiką su Europos Sąjungos užsienio politika. Priešingu atveju ji negalės tapti nare“, – perspėjo jis.

Turkija oficialiai tebėra ES šalis kandidatė nuo 2005-ųjų, kai pradėjo derybas dėl narystės, tačiau jos įstrigo po to, kai po nepavykusio 2016-ųjų perversmo buvo susidorota su opozicijos grupėmis.