Naujų vietų lyderė

2024-ųjų pirmąjį ketvirtį Danijos farmacijos milžinės „Novo Nordisk“ rinkos kapitalizacija pranoko šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP). Pastaraisiais metais šios bendrovės svoris ekonomikoje taip padidėjo, kad jos veikla gali smarkiai paveikti Danijos ekonominius rodiklius.

2023-iųjų lapkritį „Novo Nordisk“ paskelbė apie 42 mlrd. daniškų kronų (maždaug 5,6 mlrd. eurų) investicijas į savo gamybos pajėgumus Danijoje per 2023–2024 m., o neseniai atlikta analizė parodė, kad penktadalis pernai Danijoje sukurtų naujų darbo vietų buvo susijusios su šia bendrove. Šiandien „Nova Nordisk“ Danijoje dirba 23 tūkst. žmonių, o visame pasaulyje 55 tūkst. (2022 m. duomenimis).

Pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovės pelnas išaugo 28 proc. ir pasiekė 25,4 mlrd. kronų (3,4 mlrd. eurų). Tiek pat išaugusi apyvarta sudarė 65,3 mlrd. kronų.

Prancūzų koncerno LVMH, aplenkusio „Novo Nordisk“, rinkos kapitalizacija yra ne tik didžiausia Europoje, bet ir viršija Danijos BVP, todėl dažnai užduodamas klausimas: ar Danijos ekonomika netampa pernelyg priklausoma nuo vienos bendrovės ir vieno sektoriaus, panašiai kaip nutiko Suomijoje pirmajame dešimtmetyje, „Nokia“ klestėjimo laikotarpiu?

Sektoriaus svarba

„Novo Nordisk“ – sena farmacijos bendrovė. Ji kildinama iš Nobelio premijos laureato Augusto Krogho XX a. pradžioje įkurtos kompanijos, kurios pagrindinė veikla buvo insulino gamyba.

Dešimtmečiais tarp vaistų, skirtų diabetui gydyti, pirmaujančių gamintojų esanti kompanija proveržį patyrė paaiškėjus, kad jos sukurti GLP-1 klasės vaistai „Ozempic“ ir „Wegovy“ veiksmingai gydo nutukimą. Dėl šio sėkmės į viršų šovė bendrovės produkcijos apimtys, pajamų ir pelno rodikliai.

„Novo Nordisk“ beveik prieš šešerius metus rinkoje pristatė vaistą nuo diabeto, kurį reikia švirkšti tik kartą per savaitę.

Remiantis gamintojo atliktais tyrimais, vos per kelias savaites vaistas gali sumažinti svorį iki 15 proc. Tačiau dėl gydymo gali pasireikšti sunkus šalutinis poveikis, o „Ozempic“ ir „Wegovy“ poveikis nenuolatinis: jei pacientai nepakeičia savo gyvenimo būdo, nesureguliuoja mitybos, nepradeda sportuoti, nustoję vartoti vaistą, jie paprastai greitai vėl priauga svorio.

Laikraštis „Die Welt“, cituodamas „Novo Nordisk“ gamybos vadovą Henriką Wulffą, teigia, kad vien 2021–2023 m. diabetu sergančių pacientų, gydytų kompanijos produktais, skaičius išaugo nuo 35 iki 42 mln. Gamyboje dirbančių darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 16 iki 25 tūkst., ši tendencija išliks ir ateinančiais metais.

„Novo Nordisk“ pelnas ir išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai šių metų pirmąjį ketvirtį prilygo maždaug 7,5 proc. Danijos BVP.

„Coface“ teigimu, aliuzija į „Nokia“ atvejį taip pat turi pagrindo. Suomijos elektronikos milžinės pelnas ir išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai 2007-ųjų paskutinį ketvirtį sudarė beveik 15 proc. šios šalies BVP, o telekomunikacijų ir garso įrašymo įrangos eksportas 2005 m. sudarė apie 20 proc. viso šalies prekių eksporto.

„Novo Nordisk“ pelnas ir išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai šių metų pirmąjį ketvirtį prilygo maždaug 7,5 proc. Danijos BVP, o medicinos ir farmacijos produktų eksportas sudarė 16 proc. viso šalies prekių eksporto.

Per pastaruosius kelerius metus Danijos pramonė sparčiai augo – pirmąjį šių metų ketvirtį apimtys buvo 39,2 proc. solidesnės nei tuo pat metu 2019-aisiais. Kita vertus, šį augimą daugiausia lėmė farmacijos sektorius, šiuo laikotarpiu ūgtelėjęs net 178 proc., kai likusiuose gamybos sektoriuose tesiekė 7,1 proc.

2019 m. farmacijos sektorius formavo apie penktadalį gamybos augimo, tačiau per pastaruosius metus šis poveikis padidėjo iki maždaug 40 proc.

Per pastaruosius dvejus metus taip pat išryškėjo Danijos ekonomikos dichotomija: daugelis sektorių susitraukė, o farmacijos sektorius smarkiai išsiplėtė, todėl 1,8 proc. pernai augusi šalies ekonomika be farmacijos sektoriaus indėlio būtų susitraukusi.

Vyravimo pavojai

„Coface“ pažymi, kad „Novo Nordisk“ lyginimas su „Nokia“ visgi gali būti pervertintas. 2003–2011 m. pastaroji bendrovė pagal pajamas buvo didžiausia Suomijoje, jos rinkos kapitalizacija net du kartus viršijo Suomijos BVP. Tačiau „Nokia“, kurios vardas kadaise buvo mobiliųjų telefonų sinonimas, neįvertino dizaino svarbos, ignoravo sulenkiamųjų telefonų madą, o mirtiną smūgį patyrė nuo „Apple“ „iPhone“.

„Novo Nordisk“ pagal pajamų dydį vis dar nėra didžiausia Danijoje, tačiau, anot „Coface“ ataskaitos autorių, pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno sektoriaus visada kelia riziką.

Visų pirma, vieno sektoriaus vyravimas gali neatskleisti tikrosios padėties ekonomikoje, kuri kitu atveju patirtų sunkumų. Antra vertus, Europos farmacijos sektoriuje tiekimo grandinė jau daugelį metų patiria įtampą, kuri dar labiau sustiprėjo po COVID-19 pandemijos, o Danija šiuo požiūriu ne išimtis.

„Coface“ nurodo, kad kartu šis sektorius yra priklausomas nuo labai svarbių žaliavų, daugiausia iš Azijos, ir nuo paklausos užsienio rinkose, todėl yra labai pažeidžiamas dėl sustiprėjusių tarptautinės prekybos suvaržymų ir geopolitinės įtampos.

Danijos farmacijos ir biotechnologijų sektorius yra gana išvystytas, jame veikia didelės originalių vaistų gamintojos ir biotechnologijų bendrovės, taip pat generinių vaistų gamintojos, tačiau jame vyrauja „Novo Nordisk“. Pasak ataskaitos, šios kompanijos pajamos beveik dukart viršija bendras dešimties kitų didžiųjų Danijos farmacijos ir biotechnologijų bendrovių pajamas, o išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai yra beveik 70 proc. didesnės nei tų įmonių kartu.

Atliepia poreikius

Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį GLP-1 grupės vaistų paklausa didės, todėl tikimasi, kad vaistai nuo nutukimo ir toliau bus svarbi farmacijos pramonės varomoji jėga. „Coface“ nuomone, dėl to, tikėtina, didės jos poveikis ir svarba Danijos ekonominei veiklai.

Tačiau kartu pažymima, kad dabartinė vaistų nuo nutukimo rinka taip pat yra jautri daugeliui rizikų. Vaistų kainos tapo politinės kontrolės objektu – pavyzdžiui, tikimasi, kad JAV Infliacijos mažinimo aktas (Inflation Reduction Act, IRA) artimiausiais metais leis derėtis dėl šių vaistų kainų.

Ataskaitoje priduriama, kad artimiausiais metais naujų konkurentų atėjimas į GLP-1 rinką apribos kainų augimą. Be to, tikimasi, kad, prasidėjus generinių vaistų gamybai, sustiprės pigesnės alternatyvos konkurencinis spaudimas.

„Die Welt“, cituodama bendrovės generalinį direktorių Larsą Fruergaardą Jørgenseną, skelbia, kad Danijos įmonė ateityje nori sutelkti dėmesį į naujus širdies ir kraujagyslių ligų pacientų gydymo būdus. Dar pernai rugpjūtį skelbta, kad po išsamaus tyrimo „Wegovy“ taip pat gali būti naudojamas širdies ir kraujagyslių problemoms gydyti.

Viena didžiausių vilčių – hormoną amiliną paveikianti veiklioji medžiaga, skirta nutukusiems pacientams sukelti didesnį sotumo jausmą. Ankstyvojo klinikinio tyrimo metu vaistą, vadinamą amikretinu, vartoję tyrimo dalyviai po dvylikos savaičių vidutiniškai numetė 13,1 proc. svorio. Tai žymiai daugiau nei po dvylikos savaičių gydymo „Wegovy“. Tikimasi, kad pažangaus antrosios fazės tyrimo rezultatai bus prieinami 2026 m. pradžioje.

Įtaka ir perspektyvos

„Nova Nordisk“ įtaką šaliai puikiai iliustruoja situacija, susijusi su kompanijos plėtros planais. Už tris užsienyje esančias gamyklas farmacijos milžinė suderėjo sumokėti 11 mlrd. eurų. Ši suma tokia didelė, kad be centrinio banko įsikišimo Danijos krona prarastų dalį vertės.

Bendrovės planai turi įtakos švietimo, mokslinių tyrimų, infrastruktūros statybos, migracijos politikai. Kai įmonių fondo vadovai prabilo apie tai, kad atominės jėgainės galėtų būti patikimas elektros energijos tiekėjas, vėjo energetika garsėjančioje šalyje pradėta diskutuoti apie branduolinės energetikos sugrįžimą.

„Coface“ autoriai apibendrina, kad per artimiausius kelerius metus farmacijos sektorius labai prisidės prie Danijos ekonomikos ir jo svarba tik augs.

Nors, anot jų, šiuo metu ekonomika vis dar nelaikoma pernelyg priklausoma nuo šio sektoriaus, laikui bėgant tai gali pasikeisti, o dėl susitelkimo ties viena konkrečia vaistų rūšimi ekonomika gali tapti labiau pažeidžiama dėl tokių veiksnių kaip konkurencijos paaštrėjimas, politinių nuotaikų kaita ar geopolitinės įtampos stiprėjimas.