Rinkimų kampanija pačioje Vokietijoje ne kartą vadinta nuobodžia, o jos rezultatas – tikra „bomba“, turint omenyje, kad per beveik šešis dešimtmečius į Bundestagą pirmą kartą pateko kraštutiniai dešinieji.

Už trečioje vietoje likusią partiją „Alternatyva Vokietijai“ balsavo beveik 13 procentų rinkėjų. Leidinys „Der Spiegel“ teigia, kad A. Merkel dėl tokio rezultato gali kaltinti tik save, nes esą ilgą laiką ignoravo dešiniųjų keliamus iššūkius.

Pati kanclerė, sekmadienį po pergalės pažadėjo daug laiko skirsianti rezultatų analizei. Martino Schulzo vadovaujama Socialdemokratų partija pranešė, kad į valdančiąją koaliciją neis, dirbs opozicijoje, tad tikėtina, A. Merkel partija susitarimo sieks su 11,9 procentus atitinkamai surinkusiais „Laisvaisiais demokratais“ ir „žaliaisiais“.

A. Merkel centro kairysis varžovas Martinas Schulzas pripažino, kad jo socialdemokratai patyrė „triuškinamą pralaimėjimą rinkimuose“. Prognozės rodė, kad šįkart jo partija pasirodė prasčiausiai per pokario laikotarpį.

M. Schulzas pažadėjo, kad Socialdemokratų partija (SDP), priklausanti kadenciją baigiančiai A. Merkel Vokietijos tradicinių dominuojančių partijų „didžiajai koalicijai“, pereis į opoziciją.

„Turime mandatą formuoti naują vyriausybę, ir jokia vyriausybė negali būti suformuota prieš mus“, – A. Merkel sakė džiūgaujantiems šalininkams. Ji pridūrė, kad nebuvo „savaime suprantama“, ar jos konservatorių blokas gaus pirmąją vietą po 12 metų valdymo, nes pastarieji ketveri metai buvo „nepaprastai sunkūs“.

Kanclerė pabrėžė, kad „gyvename audringais laikais“ tarptautinėje arenoje, bet pridūrė: „Ketinu Vokietijoje sukurti stabilią vyriausybę“.

Didžiausia sekmadienį vykusių rinkimų laimėtoja tapo prieš ketverius metus įkurta partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Ji liko trečia po kampanijos, per kurią aštriai kritikavo A. Merkel ir jos sprendimą 2015 metais įsileisti į Vokietiją daugybę migrantų, taip pat sugebėjo išnaudoti platesnį nepasitenkinimą senaisiais politikos veidais.