Po Holokausto praėjo daugiau nei pusė amžiaus, o skaudi istorijos pamoka Temidės tarnams iki šiol neleidžia ramiai miegoti. Nepaisant to, kad daugybė nacių, tiesiogiai prisidėjusių prie žydų genocido, išvengė bausmės ir ramiai baigė savo dienas, Vokietijos prokurorai deda visas pastangas, kad patupdytų už grotų gyvus likusius Holokausto vykdytojų kolaborantus iš Rytų ir Vidurio Europos. Apie nacių bendrininkų medžioklę rašo Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“.

Partizanai stojo į žudikų gretas

Atlikęs užduotį SS pulkininkas Karlas Jägeris ataskaitoje viršininkams parašė: „Šiandien didžiuodamasis pranešu, kad trečiasis būrys išsprendė žydų problemą Lietuvoje. Šioje šalyje nebeliko žydų...“

Šis dokumentas buvo parašytas 1941 m. gruodžio 1 d. - nepraėjus ir pusmečiui po to, kai nacistinė Vokietija okupavo Lietuvą. K.Jägeris pranešė, kad jo pavaldiniai nužudė 47 tūkst. 326 vyrus, 55 tūkst. 556 moteris ir 34 tūkst. 464 vaikus.

Tačiau „nuopelnai“ teko ne tik pulkininkui ir jo vadovaujamai 120 karių grupei. K.Jägeris ataskaitoje pripažino, kad negalėtų įvykdyti užduoties be Lietuvos partizanų pagalbos.

Partizanais nacių pulkininkas pavadino antikomunistinius nereguliarios kariuomenės būrius, kurie iš pradžių kovojo prieš sovietų okupantus, o vėliau ėmė bendradarbiauti su vokiečiais.

Istorijos dokumentuose užfiksuotas kraupus nusikalstamo bendradarbiavimo pavyzdys, įvykęs 1941 m. rugpjūčio viduryje Rokiškyje. Maždaug 80 lietuvių apsupo žydų grupę, nuvedė juos į egzekucijos vietą ir padėjo surakinti aukas. Dvidešimt lietuvių savanoriškai atsistojo į egzekucijos vykdytojų gretas ir šaudė į žydus.

Sunkios teisybės paieškos

Žydų sušaudymas Rokiškyje tėra vienas iš daugybės panašių pavyzdžių. Holokaustą sumanė ir vykdė vokiečiai, bet be lietuvių, latvių, ukrainiečių ir kitų Rytų Europos gyventojų pagalbos jis nebūtų įgavęs tokio masto. Istorikai paskaičiavo, kad vykdant Holokaustą dalyvavo maždaug 200 tūkst. ne vokiečių kilmės žmonių.

Susekti šiuos nusikaltėlius yra nepaprastai sunku. Jų vardai retai minimi archyviniuose dokumentuose. Be to, dauguma nacių bendrininkų per pokario suirutę sugebėjo pasislėpti arba pabėgti į užsienį. Sunku paneigti ir kolaborantų argumentus, kad jie neturėjo kitokio pasirinkimo. Ne visi genocido vykdytojams talkinę žmonės tai darė savo noru. Nemaža dalis kolaborantų sutiko bendradarbiauti su SS, nes kitaip jiems grėsė mirtis.

Nenuostabu, kad nacių nusikaltimų tyrėjams iškyla daugybė kliūčių. Tačiau dešimtmečių darbas nenuėjo veltui. Šiandien Vokietijos prokurorai turi galimybę pasodinti ant teisiamųjų suolo kelis prie Holokausto prisidėjusius žmones.

Penkiems kolaborantams gresia teismas

Kovo viduryje Miuncheno teismas išdavė orderį Ivanui Demjaniukui suimti. Šis Klivlande gyvenantis 89 metų ukrainietis, Antrojo pasaulinio karo laikais dirbęs Sobiboro koncentracijos stovyklos prižiūrėtoju, kaltinamas prisidėjęs prie 29 tūkst. žydų nužudymo. Šį mėnesį Jungtinės Valstijos leido išsiųsti I.Demjaniuką į Vokietiją, bet Federalinis apeliacinis teismas sustabdė ekstradicijos procesą, gavęs kaltinamojo sūnaus skundą.

Liudvigsburge įsikūrusio Nacionalsocialistų nusikaltimų tyrimų centro taikiklyje atsidūrė dar keturi asmenys, padėję naciams vykdyti Holokaustą. Vienas jų - Mičigane dabar gyvenantis 87 metų ukrainietis Ivanas Kalymonas, Antrojo pasaulinio karo metais Lvove kartu su naciais vykdęs represijas prieš taikius gyventojus. 1942 m. rugpjūtį jis ataskaitoje parašė: „1942 m. rugpjūčio 14 d. 7 val. vakaro per „Žydų operaciją“ šoviau keturis kartus, vieną žmogų sužeidžiau, vieną nužudžiau.“

Prokurorai įsitikinę, kad šio įkalčio pakaks arešto orderiui išduoti. I.Kalymonas prieš keletą metų prarado JAV pilietybę, todėl kliūčių ekstradicijai iškilti neturėtų.

Kitas įtariamas kolaborantas yra 83 metų Johannas Breyeris, gimęs Slovakijoje ir šiuo metu gyvenantis Filadelfijoje. Jis prisipažino, kad Antrojo pasaulinio karo metais dirbo prižiūrėtoju Buchenvaldo ir Aušvico koncentracijos stovyklose.

Liudvigsburgo tyrėjų akiratyje atsidūrė ir 83 metų Josias Kumpfas, prieš kelias savaites deportuotas iš Jungtinių Valstijų į Austriją. Jis dalyvavo 1943 m. lapkritį Travnikų koncentracijos stovykloje surengtose žydų žudynėse. J.Kumpfas neigė žudęs ir tvirtino, kad jam buvo skirta užduotis lavonų duobėse ieškoti likusių gyvų.

Teisėsaugos dėmesio neatsikrato ir 87 metų lietuvis Algimantas Dailidė, gimtinėje jau teistas už nusikaltimus prieš žydus, bet kalėjimo išvengęs. Liudvigsburgo prokurorai nagrinėja turimus duomenis ir sprendžia, ar buvusiam Lietuvos saugumo policijos darbuotojui galima iškelti naują baudžiamąją bylą dėl žydų persekiojimo.