Prieš šį susitikimą Jordanijos karališkasis dvaras pranešė, kad Egipto prezidentas ir karalius „aptars priemones Izraelio agresijai Gazos Ruože sustabdyti“.

Kiek vėliau paskelbtuose atskiruose pareiškimuose Egipto prezidentūra ir karališkasis dvaras teigė, kad abiejų šalių lyderiai „patvirtino savo vieningą poziciją, kuria atmetama kolektyvinės bausmės politika palestiniečių apsiausties, bado ar perkėlimo atvejais“.

Spalio 7-ąją „Hamas“ kovotojai surengė pražūtingą išpuolį, pareikalavusį žydų valstybėje per 1,4 tūkst. gyvybių, daugiausiai civilių. Atsakydamas į tai, Izraelis nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą.

„Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šie smūgiai pražudė 3 tūkst. 785 žmones.

Dėl Izraelio įvestos apgulties 2,4 mln. teritorijos gyventojų neturi maisto, vandens, elektros ir degalų, o Jungtinės Tautos įspėja apie vis blogėjančią humanitarinę padėtį šiame palestiniečių anklave.

A. F. al Sisi ir Abdullah II perspėjo dėl neigiamo poveikio regionui.

Jordanijos išplatintame pareiškime teigiama, kad „jei karas nebus sustabdytas“, „visą regioną ištiks katastrofa“.

A. F. al Sisi turėjo surengti derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu) ir karaliumi Abdullah II, tačiau Jordanija po mirtino smūgio Gazos Ruožo ligoninei atšaukė keturių šalių aukščiausiojo lygio susitikimą.

Egipto prezidento ir Jordanijos karaliaus susitikimas įvyko tuo metu, kai Kaire laukiama JT generalinio sekretoriaus Antonio Guttereso (Antoniju Guterišo),

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis) ketvirtadienį Kaire su Egipto užsienio reikalų ministru Samehu Shoukry (Samehu Šukriu) aptarė humanitarinės ir skubios pagalbos teikimo Gazos Ruožo gyventojams prioritetą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

A. F. al Sisi taip pat aptarė padėtį Gazos Ruože su JAV centrinės vadavietės vadovu Michaelu Kurilla (Maiklu Kurila), ketvirtadienį pranešė jo biuras.

Egiptas ir Jordanija buvo pirmosios arabų valstybės, kurios atitinkamai 1979 ir 1994 metais normalizavo santykius su Izraeliu ir nuo to laiko yra pagrindinės tarpininkės tarp Izraelio ir palestiniečių pareigūnų.